Ministrų kabineto išvados yra paprašęs Seimas, balandį priėmęs svarstyti demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių parašais paremtas įkrovų kolonėlių plėtrą numatančias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas.
Ministerija teigia pritarianti Seimo narių siekiui dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, bet nepritaria siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms.
Ministerija sako, kad nauja tvarka sukurs papildomą naštą degalinių operatoriams ir pareikalaus papildomų investicijų ne tik įrengiant ir išlaikant įkrovimo prieigas, bet ir modernizuojant elektros tinklą dėl galios didinimo.
Be to, tvirtinama, kad pataisos prieštarauja ES reglamentui dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo.
Parlamentarai siūlo įpareigoti degalines, turinčias bent tris kolonėles ir esančias šalia valstybinių kelių, priklausančių TEN-T tinklams, arba esančias ne toliau kaip 3 km nuo artimiausio išvažiavimo iš TEN-T kelio, įrengti bent vieną viešai prieinamą įkrovimo prieigą, kurios galia turėtų siekti bent 50 kW.
Taip pat siūloma nustatyti, kad visose autobusų ir geležinkelių stotyse, oro ir jūrų uostuose irgi būtų įrengta bent viena tokia įkrovos kolonėlė.
Ministerija sako, kad tam reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pasak jos, automobilių stovėjimo aikštelės šiuo metu yra įrengtos tik prie nedidelės dalies geležinkelio stočių – 14-oje iš 44 stočių.
Reikalavimų parlamentarai siūlo netaikyti tais atvejais, jeigu nuo degalinės ne toliau kaip 500 metrų jau būtų įrengta tokia didelės galios įkrovimo prieiga. Taip pat siūloma nereikalauti jų įrengti, jeigu elektros galios didinimo kaštai būtų didesni nei 1 proc. praėjusių metų degalinės pajamų.
Ministerijos teigimu, 50 kW galios reikalavimas įkrovoms yra nesuderinamas su reikalavimu TEN-T tinkle ne rečiau kaip kas 60 km įrengti individualias viešai prieinamas įkrovimo prieigas, kurių galia – bent 150 kW.
Ministerija taip pat nurodo, kad ES reglamentas įpareigoja užtikrinti ne tik individualių prieigų galią, bet ir bendrą įkrovimo parko galią nuo 300 iki 600 kW.
Šiuo metu šalyje veikia daugiau nei 5 tūkst. viešai prieinamų įkrovimo prieigų, o tai sudaro 83 proc. 2030 metų tikslo.
Energijos skirstymo operatoriaus duomenimis, viešai prieinamų įkrovimo prieigų (bent 22 kW galios) vidutinis galios naudojimas dažniausiai nesiekia net 5 proc.
„Tai rodo, kad įkrovimo infrastruktūros plėtra vyksta sparčiau nei elektromobilių skaičiaus augimas“, – sako ministerija.
