„Tyrimas atskleidė, kad teigiamą euro įvedimo poveikį gyventojai, verslas ir valstybės finansai pajustų per sumažėjusią palūkanų naštą, išnykusias eurų ir litų keitimo išlaidas, sparčiau augantį eksportą ir investicijas“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Du scenarijai
Lietuvos banko vadovo teigimu, buvo svarstomi du euro įvedimo scenarijai. Pesimistiniu scenarijumi buvo modeliuojama, kas būtų, jei euro krizė gilėtų. Optimistiniu scenarijumi buvo prognozuojamas euro zonos ekonominis augimas, kurį prognozuoti leidžia dabar turimi duomenys. Pastarasis scenarijus laikomas pagrindiniu.
Palūkanų normos mažėtų finansinių sandorių litais palūkanų normas pakeitus mažesnėmis sandorių eurais palūkanų normomis ir dėl to, kad gerėtų šalies rizikos vertinimas. Tarptautinės reitingų agentūros euro įvedimą vertina kaip kredito riziką mažinantį veiksnį.
 |
| Vitas Vasiliauskas |
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, pagal pagrindinį scenarijų vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius sumažėtų 0,8 proc. Mažesnės palūkanų normos iki 2022 m. leistų sutaupyti nuo 2 iki 3,9 mlrd. Lt. Skaičiuojama, kad įmonės ir gyventojai nebelikus valiutų konvertavimo mokesčių sutaupytų apie 2 mlrd. litų.
„Latvija jau turi bilietą į euro zoną ir akivaizdžiai matome ilgalaikių palūkanų mažėjimo tendenciją“, – teigė Lietuvos banko vadovas.
Kainos gali augti
Lietuvos banko skaičiavimu, 2007 m. neįsivedusi euro Lietuva prarado 7 mlrd. litų.
„Yra keli aspektai. Vienas jų yra kainų apvalinimas. Be to, prekybininkai turės sąnaudų pereinant prie euro. Išskiriamas ir racionalus neatidumas. Pirkėjai neįsimena kainų, o pardavėjai gali tuo pasinaudoti. Čia matome labai didelį Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų institucijų vaidmenį. Objektyviai žiūrint, įtaka kainoms bus. Estijos pavyzdys rodo, kad rinkos priežiūros institucija atliko daugiau nei 7 tūkst. tikrinimų", – sakė V.Vasiliauskas.
Pagal Nacionalinį euro įvedimo planą, verslininkai bus skatinami pasirašyti geros verslo praktikos kodeksą, kuriuo bus įsipareigota nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kainoms pakelti.
Įsivedus eurą, Lietuvos įmoka į Europos stabilumo mechanizmo kapitalą galėtų siekti apie 1 mlrd. Lt. Šios sumos mokėjimas būtų išdėstytas per 3 metus. Maksimali įsipareigojimų papildyti Europos stabilumo mechanizmo kapitalą riba – 8,5 mlrd. litų.
Lietuvos bankas papildomai į Europos Centrinio Banko (ECB) kapitalą investuos apie 148 mln. Lt. Tam papildomų lėšų nereikės, nes bus panaudota Lietuvos banko turimo turto dalis. Lietuvos bankas šias įmokas vertina kaip investiciją, o ne sąnaudas,
Praradom 7 mlrd. litų
V.Vasiliauskas pristatė skaičiavimus, kaip mūsų ekonomikai atsiliepė 2007 m. neįsivestas euras. Dėl to namų ūkiai ir įmonės prarado nuo 2,1 iki 2,9 mlrd.eurų, valdžios sektorius nuo 4,1 iki 4,9 mlrd. eurų.
Paklaustas, kas Lietuvai gali sutrukdyti įsivesti eurą Lietuvos banko vadovas sakė, kad kol kas vykdome keturis iš penkių kriterijų. Biudžeto deficito kriterijus bus aiškus gruodžio 31 d.
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko nurodė, kad pensijos ir atlyginimai bus keičiami fiksuotu euro kursu, todėl tik dėl keitimo jų perkamoji galia nepasikeis.
