Kas būtų, jei atleidimas iš darbo būtų pats geriausias dalykas, kuris tau gali atsitikti? Ir ne dėl kokių nors sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, tačiau dėl to, kad šalyje veikia sistema, kuri sukurta specialiai tam, kad išlaisvintų asmens potencialą ir padėtų surasti dar geresnį darbą, nei anksčiau. Tokį pažadą suteikia Švedijos unikali „pereinamoji sistema“, kuri rūpinasi be darbo likusiais darbuotojais.
Švedijos kompanijos susimoka į vadinamąsias Darbo apsaugos tarybas. Šios vėliau parūpina profesionalius instruktorius, kurie jus priims, „nupurtys dulkes“, ir pasidairys rinkoje galimybių, kurios atitiktų jūsų patirtį ir ambicijas, rašo BBC.
Šalyje veikia 16 tokių organizacijų, kiekviena iš jų rūpinasi atskiro ekonomikos sektoriaus darbuotojais.
To rezultatas – Švedijoje pasiekiami patys geriausi bedarbių įdarbinimo rodikliai tarp išsivysčiusių pasaulio šalių. Maždaug 90 proc. atleistų darbuotojų Švedijoje vėl dirbti pradeda greičiau nei per metus, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Tai gerokai aukštesnis rodiklis nei, pvz., Prancūzijoje ar Portugalijoje, kuriose tik 30 proc. atleistų darbuotojų randa darbą.
Darbo apsaugos tarybos padeda darbuotojams persikvalifikuoti, atsisakyti pasenusių žinių ir įgūdžių, perlipti atskirose pramonės šakose būdingus iššūkius.
24 metų Eva neseniai tai išbandė savu kailiu. 2016 m. ji baigė kolegiją kaip grafikos dizainerė, jos karjera Stokholme sėkmingai klostėsi. Tačiau staiga 2019 metais jos kompanija pranešė, kad teks apsikarpyti. Tai apvertė atmosferą darbe aukštyn kojomis, darbuotojai tapo nerimastingi. Eva pradėjo nuolat nerimauti, netgi jos vaikinas pastebėjo pokyčius.
Kalbėdamasi su kolegomis Eva pirmą kartą išgirdo apie Darbo apsaugos tarybą – kompanija buvo įtraukta į darbuotojų apsaugos schemą. Eva atleista birželį, tačiau dar prieš tai, vos tik pranešus apie būsimus atleidimus, Evai buvo priskirtas asmeninis instruktorius. Sistema pradeda veikti iš anksto, kad žmones į naujus darbus įtrauktų kuo anksčiau.
Asmeninis instruktorius pastebėjo spragą Evos žiniose. Technologijos jau buvo pažengusios į priekį, todėl merginai reikėjo pasitobulinti. Todėl taryba apmokėjo 8 savaičių kursus. Be to, Evos treneris mokė, kaip elgtis darbo pokalbių metu, repeticijos sustiprino pasitikėjimą savimi. Netrukus pradėjo plaukti pasiūlymai. Po 15 nesėkmių, galiausiai Eva rado darbą, kurį turėtų pradėti 2020-ųjų sausį ir uždirbti gerokai daugiau, nei anksčiau.
Eva neabejoja, kad galbūt būtų suradusi darbą ir pati, tačiau asmeninis patarėjas jai leido jaustis saugiau visą laikotarpį, ji turėjo su kuo pasitarti.
Švedijos darbdaviai į Darbo apsaugos tarybas sumoka 0,3 procento nuo darbo užmokesčio fondo – tai lyg draudimas nuo atleidimo. Gerais laikais pinigai kaupiasi, tačiau kuomet atsiranda restruktūrizavimo ar etatų mažinimo poreikis, tarybos veikia lyg amortizatorius, sušvelninantis kritimą. 90 proc. darbuotojų dirba darbovietėse, kur juos gina profesinės sąjungos.
Šioje sistemoje Vyriausybė nedalyvauja – Darbo apsaugos taryba veikia partnerystės pagrindu tarp darbdavių ir profesinių sąjungų. Taryba atleistiems darbuotojams pagalbą teikia iki 5 metų laikotarpiu – netgi jei naujas rastas darbas nepasiseka, toliau teikiama parama.
Viena iš tokių tarybų TRR apima 950 tūkst. darbuotojų privačiame sektoriuje – TRR instruktoriai aptarnauja apie 13 tūkst. asmenų kiekvienais metais. Šis skaičius pastaruoju metu auga, kadangi Švedijos ūkis pajuto pasaulio ekonomikos sulėtėjimą. Trečią ketvirtį TRR teko remti 30 proc. daugiau darbuotojų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Nepaisant to, du trečdaliai atleistų darbuotojų, kurie ateina į TRR, galiausiai susiranda panašų ar netgi geriau apmokamą darbą, nei buvęs prieš tai
Privati iniciatyva – valstybė prie to neprisidėjo
Švedijoje pati valstybė taip pat turi užimtumo centrus, kurie stengiasi bedarbiams atrasti laisvas darbo vietas. Tačiau viešojo sektoriaus paslauga tarnauja kitokiam tikslui, nei privačios tarybos. Čia dažniausiai rūpinamasi ilgalaikiais bedarbiais ar nekvalifikuotais asmenimis, kurie bando atrasti savo pirmuosius darbus. Paprastai tai jauni žmonės be viduriniojo išsilavinimo ar naujai atvykę imigrantai. Tuo metu Darbo apsaugos tarybos rūpinasi jau darbo rinkoje esančių asmenų perkvalifikavimu ar įdarbinimu.
Tokia sistema sulaukia ir kritikos – daugiausia dėl to, kad tarybos nedaro nieko, kad pakeltų esamų darbuotojų kvalifikaciją, kol jie dar nėra atleisti. Mat šios tarybos dirba tik su žmonėmis, kurie gavo įspėjimą apie atleidimą. Taipogi gerokai sunkiau įdarbinti ilgalaikį bedarbį nei kvalifikuotą atleistą specialistą – tarybos turi didesnius šansus parūpinti naują darbo vietą.
Nepaisant visko, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, Švedijos sistema atrodo efektyvi ir sulaukia tarptautinio dėmesio. Jos unikalumas – artimas bendradarbiavimas tarp darbdavių ir profesinių sąjungų.
Įprastai Europoje kuriamos sistemos, kuriomis siekiama apskritai išvengti atleidimų iš darbo. Daugumoje valstybių atleistiems darbuotojams nesiūloma jokia papildoma pagalba, išskyrus valstybės išlaikomas schemas.
