„Vilniaus diena“ ir „Verslo žinios“ gvildena makroekonomikos temą, kurios potekstė: tėvai melžia savo vaikus. Lietuvos ir Latvijos atsigavimui gali trukdyti Švedijos bankai.
Europos Komisija (EK) nuogąstauja, kad Švedijos bankai gali sužlugdyti tarptautinės pagalbos Latvijai sėkmę, reikalaudami iš savo antrinių bankų šioje šalyje grąžinti paskolas. Tokia informacija pateikiama slaptame dokumente, kurį pavyko gauti naujienų agentūrai „Bloomberg".
„Yra požymių, kad antriniai švedų bankai verčiami grąžinti paskolas savo pagrindiniams bankams, taip iš šalies nutekindami didžiules eurų sumas“, – sakoma ES finansų ministrams ir pareigūnams pateiktame birželio 14 dienos dokumente. Jame taip pat pabrėžiama, kad sumažėjęs eurų likvidumas Latvijoje gali apsunkinti tarptautinės programos sėkmę. Tiesa, EK dokumente neminimas nė vieno banko pavadinimas.
Švedijos bankai, kurie dominuoja regiono rinkoje, gali apsunkinti tarptautines pastangas padėti Latvijai, neužtikrindami pakankamo savo skyrių finansavimo, teigia EK.
Skolos mažėja
Tokius nuogąstavimus patvirtina Latvijos banko duomenys. Naujausioje Latvijos banko ekonomikos stabilumo apžvalgoje teigiama, kad pirmą metų ketvirtį šalies bankų įsipareigojimai užsienio finansinėms institucijoms sumažėjo 832 mln. latų (4,1 mlrd. litų).
Lietuvos bankas taip pat yra konstatavęs, kad „didėjant investuotojų susirūpinimui dėl makroekonominės padėties ir galimų ateities perspektyvų Baltijos valstybėse, pagrindinių užsienio bankų paskatos toliau aktyviai finansuoti šalies ūkį gerokai sumažėjo. Įtakos tam turėjo ir neramumai pasaulio finansų rinkose".
Latvijai ypač aktualu, kad švedų bankai Baltijos šalyse sušvelnintų paskolų sąlygas ir padidintų skolinimo mastą. Tai padėtų išvengti gilesnės recesijos, nei Latvijos valdžios prognozuojamas 18 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Antraip, kaip ir prognozuoja EK, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei kitų finansinių donorų skirtos paramos Latvijai gali neužtekti.
Anksčiau žadėjo padėti
Didžiausio skolintojo Baltijos šalyse „Swedbank“ atstovė Anna Sundblad kol kas atsisakė komentuoti ir žadėjo banko atsakymą pateikti vėliau. Antro didžiausio skolintojo regione SEB banko atstovas Oddas Eikenas teigė, kad šie EK dokumente išdėstyti faktai „atrodo kaip tikra spekuliacija“.
Trečio didžiausio skolintojo Latvijoje „Nordeos“ atstovas Andersas Edlundas patikino, kad bankas neketina atsisakyti verslo ir tęs finansavimą šioje šalyje.
EK dokumente taip pat pabrėžiama, kad dabartiniai Švedijos bankų veiksmai neatitinka ankstesnių jų vadovų pažadų tęsti veiklą Baltijos šalyse ir padėti ten veikiantiems antriniams bankams.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis birželio 25 d. susitiko su „Swedbank“ valdybos pirmininku Carlu Ericu Stalbergu ir prašė atgaivinti paskolų davimą Latvijos gyventojams bei įmonėms.
„Recesija Baltijos regione, įskaitant ir Estiją bei Lietuvą, be abejo, paveiks ir mus. Tačiau bankas susidoros su tokiu ūkio nuosmukiu. Turime didelį planą toliau vykdyti veiklą Baltijos šalyse“, – praėjusį mėnesį sakė C.E.Stalbergas.
Būtinybę palengvinti paskolų teikimo sąlygas Skandinavijos bankų vadovams ne kartą buvo priminęs ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.
Į pasklidusias kalbas greitai reagavo ir Švedijos valdžia. Vakar Švedijos finansų ministras Andersas Borgas Briuselyje žurnalistams pareiškė, kad jo Vyriausybė šalies bankams labai aiškiai pasakė, kad jie turėtų atsakingai elgtis Baltijos šalyse.
Nuostoliai garantuoti
Praėjusį mėnesį Latvijos parlamentas, siekdamas užtikrinti šaliai paramą iš tarptautinių finansinių institucijų ir išgelbėti ją nuo bankroto, pritarė biudžeto karpymui, kaip ir reikalavo TVF. Tai šiek tiek nuslopino nerimą dėl to, kad Latvija gali būti priversta devalvuoti valiutą.
Reitingų agentūros „Fitch Ratings“ analitikas Alexandre'as Birry tikino, kad nesvarbu, ar Latvija devalvuos latą, Švedijos bankams vis tiek teks susitaikyti su nuostoliais – jie jau neišvengiami. „Fitch Ratings" atstovų teigimu, Švedijos bankų atidėjiniai blogosioms paskoloms Rytų Europoje, ypač Baltijos regione, gali siekti net iki 5 proc. Šiaurės šalių BVP.
Lietuvai gresia tas pats
Tas pats gresia ir Lietuvai. Mūsų šalies Centrinis bankas skelbia, kad bankų skolos užsieniui per 2008-uosius išaugo 9 mlrd. litų (28 proc.), o vidaus įsipareigojimai sumažėjo apie 1,5 mlrd. litų. Dėl sumaišties pasaulio finansų rinkose 2008-ųjų spalį Lietuvoje indėlių portfelis sumenko 6 proc. Didžioji jo dalis buvo kompensuota pagrindinių bankų lėšomis.
„Įsipareigojimai šalies viduje daugiausia sumažėjo dėl sumažėjusių indėlių. Absoliučiai didžiausią įsipareigojimų užsieniui prieaugio dalį sudarė skolinimasis iš pagrindinių bankų. 2008 m. bankų sistemos skola pagrindiniams bankams padidėjo 38 proc. – iki 43 proc. visų balansinių įsipareigojimų. Pagrindinių bankų suteiktomis lėšomis buvo finansuojamas beveik visas bankų sistemos turto metinis prieaugis“, – skelbiama šių metų gegužės mėnesį parengtoje Lietuvos banko apžvalgoje.
Taigi jeigu EK informacija pasitvirtintų ir Švedijos bankai iš tiesų užsimanytų atsiimti pinigus, Lietuvoje veikiančių bankų turimos lėšos staiga sumažėtų beveik perpus.
