Pirminiai duomenys rodė ekonomikos nuosmukį 0,3 procento.
Per metus (pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai) Švedijos ūkis paaugo 0,4 proc. (anksčiau skelbtas 0,5 proc. augimas).
Tuo tarpu ekonomistai prognozavo Švedijos BVP nuosmukį tiek per metų ketvirtį, tiek ir per metus – atitinkamai 0,6 proc. ir 0,5 procento.
Vartotojų išlaidos sausio-kovo mėnesiais, palyginti ankstesniu laikotarpiu, sumenko 1,7 proc., valstybės išlaidos – 0,3 proc., verslo investicijos – 0,9 procento.
Šalies eksportas didėjo 3,4 proc., tuo tarpu importas – mažėjo 0,2 procento.
Apie 10,3 mln. gyventojų turinti Švedija dėl COVID-19 neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet tik paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų.
Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos užsienyje ir pačioje Švedijoje, kadangi šalies mirtingumo rodikliai gerokai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.
Švedijos vyriausybė anksčiau šį mėnesį pripažinusi, jog šalis išgyvena didžiausią ekonominį nuosmukį po Antrojo pasaulinio karo, o kritimas per visus šiuos metus gali siekti apie 7 proc., pradėjo įgyvendinti maždaug 245 mlrd. kronų vertės ekonomikos atsigavimo skatinimo programą.
