Už visuotines pajamas kovojanti piliečių grupė rudenį surinko daugiau nei įstatymo nustatytus šimtą tūkstančių parašų referendumui rengti. Pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos principus, rezultatai įpareigos keisti įstatymus, todėl diskusijos dėl pajamų Šveicarijos viešojoje erdvėje rimtai įsibėgėja. Metų pradžioje politikai skelbs referendumo datą.
Iniciatyvos organizatorius Ennas Schmidtas norėtų kiekvienam Šveicarijos piliečiui septynių tūkstančių, skaičiuojant litais, per mėnesį. Tiesa, dėl aukštų kainų tokia suma leistų gyventi tik kukliai, bet, pasak E. Schmidto, vis tiek užtikrintų žmogaus orumą. Esą šveicarai galės nesukti galvos dėl išgyvenimo, rinksis prasmingiausią veiklą ir iš tikrųjų dirbs dar daugiau.
Daugybė skeptikų argumentus vadina pasaka, galinčia sužlugdyti klestintį šalies ūkį.
Tiesa, iniciatyvą palaiko ir kai kurie parlamentarai – esą pajamos visiems galėtų pakeisti tik skurdesniems skirtas pašalpas, tokia universali gerovės sistema būtų ir teisingesnė, ir veiksmingesnė.
Didžiausias pavojus – užsieniečiams atviros Šveicarijos sienos, bet aktyvistai sako, kad pilietybę atvykėliams gauti labai sunku.
Šiemet šveicarai referendume balsavo daugiau nei dešimt kartų, dėl pajamų pasisakė du kartus – apkarpė aukščiausio rango bendrovių valdytojų priedus, bet nesutiko nubrėžti jiems atlyginimų lubų.
