Prognozuojama, kad artimiausiu metu neapibrėžtumas finansų rinkose gali išsilaikyti, tačiau dabartiniai įmonių rodikliai leidžia manyti, kad dideli svyravymai akcijų rinkose bus tik laikinas reiškinys.
Akcijų rinkos stagnuoja
Vien tokios kalbos neigiamai paveikė finansų rinkų dalyvius – pagrindinės pasaulio akcijų rinkos per porą mėnesių beveik neaugo.
„Birželio mėnesį FED vadovas Benas Bernankė (Ben Bernanke) paskelbė, kad 2014 metais būtų įmanoma užbaigti kiekybinio skatinimo programą, kuri dirbtinai skatino Amerikos ekonomikos augimą. Vien tokios kalbos neigiamai paveikė finansų rinkų dalyvius – pagrindinės pasaulio akcijų rinkos per porą mėnesių beveik neaugo. Obligacijų kainos pradėjo kristi, o tai padidino jų pajamas iš palūkanų. Dėl to investuotojai pradėjo nujausti, kad „pigių pinigų“ etapas artėja į pabaigą, – pasakoja „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas.
Pasak jo, šiuo metu rinkose tvyro daug neaiškumo, tačiau tolesnė finansų rinkų padėtis gali paaiškėti po artimiausiomis dienomis vyksiančio FED posėdžio. Jo metu turėtų būti nuspręsta, kada ir kaip bus sumažinta ar pabaigta JAV kiekybinio skatinimo programa“.
Gerėjo JAV situacija
Dėl per didelio įsiskolinimo išsivysčiusio pasaulio šalių vyriausybės negalėjo rasti priemonių, būtinų įveikti ilgai trukusią recesiją. Dėl šios priežasties svarbų vaidmenį Vakaruose atliko centriniai bankai. Investuotojai pastebėjo, kad šią vasarą netikėtai pagėrėjo ekonominė JAV padėtis. Šalyje atsigavo nekilnojamojo turto rinka, o gyventojų vartojimas atlaikė sugriežtintą mokesčių politiką. Be to, JAV nuosekliai krenta nedarbo lygis, o infliacijos rodikliai atrodo taip pat suvaldomi.
 |
| JAV vėliavos |
„Tai rodo, kad FED iš tiesų gali stabdyti netradicinių ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimą, todėl investuotajai seka centrinio banko veiksmus. Kol JAV valdžios koridoriuose vyksta debatai, Europoje pastebimi gerėjantys gyventojų bei įmonių lūkesčiai. Tai iš dalies susiję su makroekonomikos rodikliais, kurie signalizuoja – Europos ekonomika atsigauna. Tačiau Europos centrinio banko (ECB) analitikai mano, kad atsigavimas vis dar nėra pakankamai tvarus. Šalių-narių bankų padėtis dar nėra visiškai tvirta, todėl investuotojai stebi, ar ECB nesiims papildomų augimo skatinimo priemonių“, – tęsia Marius Ignotas.
Krito valiutų vertė
Kinijos fiskalinio ekonomikos skatinimo priemonės ir sunkiai suvaldomas kreditų augimas kelia didelį nerimą dėl ekonomikos augimo tvarumo.
Anot „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovo, į Vakaruose tvyrantį neapibrėžtumą bei galimus JAV centrinio banko veiksmus sureagavo ir besivystančių šalių rinkų investuotojai. „Investuojantiems žmonėms šių valstybių akcijų rinkos šiemet teikė net dviženklę neigiamą grąžą. Be to, didelės įtakos finansų padėčiai turėjo ir rinkos veikėjų reakcija į JAV galimybę baigti kiekybinio skatinimo programą. Investuotojai suskubo pardavinėti besivystančių šalių obligacijas, o tai nusmukdė ir valstybių valiutų kursų vertę“, – teigia Marius Ignotas.
Kita vertus, besivystančių rinkų stabilumui įtakos turėjo ir struktūrinės šių šalių ekonomikos problemos. Tai investuotojai mato nagrinėdami besivystančių valstybių makroekonomikos rodiklius ir aiškiai išsiskiriančius užsienio prekybos deficitus. Ypatingai daug dėmesio tokiame kontekste įgyja Kinija, kurios fiskalinio ekonomikos skatinimo priemonės ir sunkiai suvaldomas kreditų augimas kelia gana didelį nerimą dėl ekonomikos augimo tvarumo.
Brangsta nafta
Pasak M. Ignoto, besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose taip pat susilaukė išskirtinio investuotojų dėmesio. „Dėl tokių ilgalaikių politinių problemų susidarė sąlygos energetikos išteklių brangimui, o ypač – naftos produktų. Tačiau tokie svyravimai turėtų būti laikini, nes naftos pasiūla pasauliniu mastu iš tiesų yra ganėtinai subalansuota. Priešingu atveju pasaulio ūkio augimą galėtų stabdyti augantys gamybos veiksnių, pirmiausia – žaliavų kaštai“, – pabrėžė M. Ignotas.
 |
| Naftos pramonė |
M. Ignotas taip pat teigia, kad pastaruoju metu Baltijos rinkose brangusios akcijos priartino santykinius jų rodiklius prie pasaulinių rinkų lygio. „Tai gera žinia besidomintiems mūsų regiono finansų padėtimi, tačiau derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gerų investicinių pirkinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje po truputį mažėja. Šiuo metu fiksuojame spartų ekonomikos augimą, tačiau didžiausią riziką matome gretimose užsienio rinkose, nuo kurių esame labai priklausomi. Be to, bendrą nuomonę apie investavimo galimybes šiame regione gali neigiamai paveikti tendencijos gretimų valstybių kapitalo rinkose“, – sako „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas.
