Ekonomistės teigimu, netiesa, kad be paskolų žmonės šiandien negali įpirkti būstų – didžioji dalis sandorių, pavyzdžiui, Vilniuje įvykdomi nuosavomis lėšomis.
– Kokia šiuo metu situacija nekilnojamojo turto rinkoje?
– Šiuo metu nekilnojamojo turto, ypač butų, rinkoje, kaip ir prognozavome, matome padidėjusį aktyvumą, t. y. sandorių skaičius gerokai išaugęs. Tačiau kainų tendencijos nepasikeitė – kaina kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tai vyksta dėl tam tikrų priežasčių, kurios paaiškina tokį kainų mažėjimą. Jas mes šiandien plačiau ir atskleisime.
– Ar kainos mažėja visuose miestuose?
– Taip, tendencija bendra maždaug visuose miestuose. Galbūt Kaunas šiek tiek išsiskiria, kur kainų mažėjimo tendencija šiek tiek stipresnė. Tam irgi yra tam tikras paaiškinimas.
– Vis daugiau jaunų žmonių pastaruoju metu būstą nuomojasi. Kokia nuomos rinka? Kokia pasiūla, paklausa?
– Stebėdami nuomos kainą, matome, kad šiais metais ji augo sparčiau negu pernai. Nuomos kainos augo keliais procentais, o butų kainos mažėjo. Galima daryti išvadą, kad galbūt padidėjo nuomos paklausa. Tačiau manytume, kad tokia tendencija neturėtų tęstis, nes šiuo metu daugelis rodiklių rodo – vis dėlto palankiau būtų pirkti butą, negu nuomotis, jeigu, žinoma, yra tokios galimybės. Ir kiti poreikiai (nuosavybės), palyginti su nuoma, būtų patenkinti.
– Bet niekas negali sau leisti pirkti būsto be paskolos. Kaip su paskolomis bankuose? Ar jas gauti šiuo metu sudėtinga?
– Netiesa, kad be paskolų šiuo metu niekas negali pirkti butų. Didžioji dalis sandorių yra įvykdoma nuosavomis lėšomis.
– Kaip tai atsitinka? Juk miestuose būstai kainuoja šimtus tūkstančių litų.
– Būstus perka įvairūs žmonės, turintys įvairių galimybių. Kai kurie perka pigesnius būstus – tą sumą lengviau sutaupyti. Kiti turi sukaupę daugiau kapitalo. Vilniuje šiais metais daugiau nei 40 proc. butų buvo nupirkta pasiėmus paskolą, o visi kiti – be paskolos.
