Dėl ankstyvos ir karštos vasaros Lietuvoje išaugo gėrimų pardavimai, taigi ir priduodamų pakuočių skaičius. Per pusmetį į taromatus gyventojai sunešė 274 mln. pakuočių – 14 mln. daugiau nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Ir vien birželį priduotų butelių ir skardinių skaičius išaugo 8 mln.
Daugiau pakuočių reiškia, kad daugiau lėšų reikės ir jų tvarkymui. Tačiau bent jau šįkart „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) žada tarifų gamintojams nedidinti, todėl ir gėrimų brangimo turėtų būti išvengta.
Tikėjosi dar daugiau atliekų
USAD vadovas Gintaras Varnas sakė, kad skaičiai jo nenustebino, mat tikėjosi ir dar šiek tiek daugiau atliekų.
„Skaičiuojama, kad vidutiniškai gyventojas per metus sunaudoja 200 pakuočių. Tai panašius ir turime rezultatus. Rezultatas aplinkosaugai, gamtai akivaizdu, kad yra labai reikšmingas. Jau antri metai iš eilės paežerės, miškai ženkliai pašvarėjo. Nebesimėto tie milijonai butelių pakrūmėse ir pamiškėse“, – sakė G.Varnas.
Šiemet tikimasi surinkti 93 proc. visų parduotų pakuočių, pernai buvo surinkta 92 proc.
„Pirmą pusmetį yra pardavimų augimas, į antrą pusę perkamumas krenta, bet grįžtamumas padidėja. Pirmo pusmečio rezultatai eina pagal planą. Tiek surinkimo, tiek finansine prasme. Finansine prasme einame geriau nei planavome, nes antrinių žaliavų kaina yra išaugusi, palyginti su praėjusiais metais. Pokyčiai iš esmės neženklūs. Viskas pagal planą“, – kalbėjo G.Varnas.
Kadangi panašius kiekius surinkti ir planavo, atitinkamai sudarė ir biudžetą bei numatė tarifus, todėl bent jau kol kas jokio pagrindo didinti mokesčio gamintojams už taros tvarkymą nėra.
„Neprognozuojame, kad šiais metais tarifai didės. Ir, jeigu tendencijos išliks tokios pačios, neprognozuojame tarifų didėjimo ir kitiems metams“, – paaiškino USAD vadovas.
Atkeliauja ir pakuotės iš Latvijos
Zarasų meras Nikolajus Gusevas 15min yra atviravęs, kad Latvijoje įsigyto alaus skardines yra pridavęs taromate Lietuvoje. G.Varnas neneigė, kad Lietuvą tikrai pasiekia užsienyje pirktų gėrimų pakuotės, tačiau jos reikšmingos įtakos sistemai bent jau šiuo metu nedaro.
„Dalis Lietuvos užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių yra taip pat paženklinamos ir parduodamoms Latvijoje, Estijoje. Ne paslaptis, kad šios rinkos yra labai mažos. Kita vertus, dominuoja tose rinkose tas pats gamintojas, pavyzdžiui, „Coca Cola“ ar „Carlsberg“ visose šalyse parduoda tą pačią produkciją. Gamintojai dalį produkcijos paženklina vienodai, kad taupytų kaštus. Taip yra“, – sakė G.Varnas.
Jis pasakojo, kad šiuo metu yra dvi tarifų grupės – tiems, kurie gėrimus parduoda tik Lietuvoje, ir tiems, kurie naudoja tarptautinį brūkšninį kodą.
„Tikimybė, kad tokios pakuotė sugrįš didesniu procentu, egzistuoja, dėl to ir skiriasi tarifai. Bet praktika yra tokia, kad kol kas mes nematome, kad tos pakuotės, kurios parduodamos ne tik Lietuvoje, grįžtų didesniu procentu“, – aiškino G.Varnas. Kol kas visiems gamintojams yra taikomi vienodi tarifai.
„Galimybių apgauti sistemą beveik nėra. Galbūt buvo bandymų, bet sistema yra labai stipriai apsaugota nuo sukčiavimo. Galimybė priduoti Latvijoje nupirktą gėrimą yra. (…) Kažkas gal ir pridavė vieną kitą butelį, bet bendrame rezultate to nematyti. Kol kas nėra jokių objektyvių priežasčių tarifų dydžiams skirtis. Jeigu Latvijoje labai dideliais kiekiais būtų PET perkami ir priduodami Lietuvoje, įtaka būtų reikšminga, tada universaliems kodams tarifas būtų didesnis“, – aiškino G.Varnas.
Gėrimų asociacija: sistema – labai brangi
Asociacijos „Lietuvos gėrimai“ vadovė Gintė Levišauskaitė pasidžiaugė, kad pakuočių surinkimas auga – tai yra gerai aplinkosaugai, bet ne piniginei.
„Vis dėlto dar yra ką nuveikti, kad būtų užtikrintas geresnis organizacijos, administruojančios sistemą, išlaidų efektyvumas ir mes tikime, kad tai padėtų išvengti kainų augimo dabar ir ateityje“, – 15min rašė G.Levišauskaitė.
Jos nuomone, užstato sistema yra efektyvi, tačiau brangiai kainuojanti.
„Todėl operatyvinė dalis yra itin svarbi užtikrinant tvarų pačios organizacijos egzistavimą bei reikalauja papildomo dėmesio, nes akivaizdu, jog didėjantis gėrimų pakuočių surinkimas turės įtakos ir finansinei situacijai“, – sakė asociacijos vadovė.
