Sekite 15min Google
Pasak Taurimo Valio, tai būtų rizikingas sprendimas dvišalių santykių kontekste, o finansinė nauda valstybei būtų menka.
„Yra aibė rizikų, susijusių su tarptautiniais santykiais. Ir mes gavome neformaliai ir išvadą iš Užsienio reikalų ministerijos, jog jie nebūtų linkę pritarti dėl tam tikrų rizikų, atsirandančių dėl dvišalių santykių, tai tikrai šitą klausimą esame detaliai išanalizavę. Rizikos didelės, poveikis išskaidrintas mažas – nuo nulio iki 46 mln. eurų, o mūsų situacija kardinaliai skiriasi nuo Lenkijos situacijos“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė T.Valys.
Liberalas Simonas Gentvilas tvirtino, kad Lenkijoje toks mokestis jau įvestas.
„Koks planas, ką planuojate daryti šiuo klausimu?“ – finansų ministro klausė S.Gentvilas.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad diskusijos šiuo klausimu dar yra ankstyvoje fazėje.
„Nagrinėjimas yra. Kol kas tai yra tiesiog labai ankstyva fazė ir net neturime politinių sutarimų dėl to, nes pažymose, kurias mes turime, rezultatas tokio sprendimo labai įdomiai pateiktas – (...) labai didelis diapazonas – tarp nulio ir keliasdešimt milijonų“, – Seime kalbėjo premjeras.
„Turime labai konkrečią įmonę, apie kurią šnekame, kuri mums svarbi ir kaip įmonė, kaip didžiulis darbdavys, bet turbūt svarbi dar ir tarptautinių santykių, kaimynystės prasme. Todėl mes tą vertiname kompleksiškai. Kol kas tikrai kažkokių politinių judesių nedarome, bet vertinimas vyksta“, – teigė M.Sinkevičius.
„Ir Seimas turi iniciatyvos teisę pasiūlyti, ne tik Vyriausybė“, – pridūrė premjeras.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad abu mažieji valdančiosios koalicijos partneriai – „valstiečiai“ ir demokratai – pritaria, kad būtų įvestas viršpelnio mokestis, o įplaukos į biudžetą būtų nukreiptos mažinti kuro kainas.
Lenkija neseniai įvedė energetikos įmonių viršpelnių mokestį. Įstatymas numato 60 proc. mokestį degalų bendrovių pelnui, viršijančiam ribą, nustatytą remiantis jų įprastinėmis maržomis. Vyriausybė tikisi, kad ši priemonė leis surinkti apie 4 mlrd. zlotų (apie 940 mln. eurų), o lėšos bus skirtos degalų kainų mažinimui finansuoti.
Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba praėjusią savaitę teigė, kad viena svarstytinų priemonių, kurios sušvelnintų brangstančių degalų įtaką, galėtų būti „Orlen Lietuvos“ viršpelnių apmokestinimas panašiu principu, kaip anksčiau laikinuoju solidarumo įnašu buvo apmokestinti komercinių bankų aukšti pelnai.
Patarėjo teigimu, tai tiesiogiai nemažintų degalų kainos, tačiau leistų į valstybės biudžetą surinkti daugiau pajamų, kurias būtų galima tikslingai skirti kuro brangimo suvaldymui.
Laikiną mokestį degalų didmenininkams žadėjo inicijuoti buvęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, aiškinęs, kad papildomai apmokestinti „Orlen Lietuvos“ viršpelnį būtų sudėtingiau nei komercinių bankų.
Tuometinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas balandį teigė, kad toks mokestis galėtų atsirasti Lietuvoje, jei jį įvestų Lenkija. Jis pabrėžė, kad Lietuva tokį sprendimą turi koordinuoti su Lenkija, kurios koncernas „Orlen“ valdo naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, kad neiškreiptų rinkos bei nesusidurtų su kuro trūkumu.
