„Karo veiksmų eskalavimas, turintis įtakos Hormuzo sąsiauriui ir regiono energetikos infrastruktūrai, didina susirūpinimą dėl tiekimo saugumo ir neapibrėžtumą dėl rinkos perspektyvų“, – teigė TEA vadovas.
„Kol kas naftos rinkai teigiamą poveikį daro keli švelninantys veiksniai“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį į padidėjusį eksportą iš kelių šalių bei tai, kad Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų nafta į rinkas patenka alternatyviais maršrutais.
Tačiau pagrindiniam Saudo Arabijos alternatyviam maršrutui (šalis naudoja naftotiekį tanklaiviams pakrauti Raudonosios jūros uoste Janbu) kyla pavojus, nes husių sukilėliai – Irano sąjungininkai Jemene – paskelbė ketinantys blokuoti Saudo Arabijos uostus.
Naftos rinka jau kelis mėnesius baiminasi, kad husiai vėl ims pulti laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje – kaip jie darė per Gazos karą – ir taip dar labiau apribos žalios naftos tiekimą. Tačiau pirminė rinkos reakcija į husių pareiškimą buvo santūri, nes Iranas nurodė, kad vis dar vyksta tarpininkavimo pastangos, o tai nuramino investuotojus.
„Grėsmės Bab al Mandebo sąsiauriui, kuris tampa vis svarbesnis kaip maršrutas, leidžiantis apeiti Hormuzo sąsiaurį, dar labiau sustiprina šiuos nuogąstavimus“, – sakė F. Birolis, turėdamas omenyje siaurą praėjimą tarp Raudonosios jūros ir Adeno įlankos.
Jis pažymėjo, kad nuolatinis valstybių turimų atsargų išleidimas į rinką suteikė rinkoms nemažą palengvėjimą. Tačiau jis įspėjo, kad „nėra vietos nusiraminimui naftos tiekimo saugumo klausimu“, ir atkreipė dėmesį į esamų komercinių atsargų mažėjimą.
F. Birolis pažymėjo, kad papildomas suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš Jungtinių Valstijų ir Kanados kompensavo apie 70 proc. tiekimo nuostolių per Hormuzo sąsiaurį. Tačiau tolesnį vėlavimą atnaujinant eksportą iš Persijos įlankos „pajus visi SGD importuotojai, įskaitant Europą, kuri siekia papildyti savo dujų saugyklas prieš artėjančią žiemą“, įspėjo TEA vadovas.
