Byloje ginčas kilo dėl draudiko (atsakovo) teisės sumažinti draudėjui (ieškovui) mokėtiną draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – automobilio vagystei. Ieškovas iki automobilio vagystės pametė automobilio raktelį ir apie tai nepranešė draudikui.
Tuose draudimo dokumentuose, kurie ieškovui buvo įteikti, nebuvo nurodyta, kad tokiu atveju jis privalo imtis papildomų saugumo priemonių, pavyzdžiui, pakeisti spyneles ar laikyti automobilį saugomoje aikštelėje, taip pat nebuvo nurodyta, kad, to nepadarius, draudimo išmoka gali būti mažinama.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad draudimo bendrovė turėjo teisę mažinti draudimo išmoką. Teismai rėmėsi Civilinio kodekso nuostata (CK 6.1013 straipsnio 3 dalimi), pagal kurią draudikas gali nemokėti visos žalos atlyginimo, jei žmogus sąmoningai nesiėmė protingų veiksmų žalai išvengti ar sumažinti. Teismų vertinimu, draudėjas pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekdamas išvengti žalos dėl vagystės.
Teisėjų kolegija išaiškino, kad minėta CK nuostata šioje byloje netaikytina, nes nenustato draudėjo pareigos imtis atsargumo priemonių iki draudžiamojo įvykio. Ši norma taikytina tik tuo atveju, kai draudėjas, jau įvykus draudžiamajam įvykiui, nesiima priemonių žalai sumažinti ar išvengti. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai nėra nustatytos draudėjo tyčios, dėl draudimo išmokos sumažinimo turi būti sprendžiama vadovaujantis Draudimo įstatymo 106 straipsnio norma, kuri reikalauja, kad tokie atvejai būtų nustatyti draudimo sutartyje ir aptarti individualiai.
Nors draudėjui taikomas reikalavimas elgtis taip, kaip elgtųsi protingas ir apdairus asmuo, būdamas neapsidraudęs, ši pareiga negali būti aiškinama taip, kad prieštarautų įstatymui, ir negali paneigti draudėjo teisės žinoti, nuo kokių rizikų jis yra apsidraudęs ir kokių atsargumo priemonių turi imtis, kad neprarastų teisės į draudimo išmoką. Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad teismams nenustačius, jog ieškovas pažeidė kokias nors rašytines draudimo sutarties sąlygas, draudimo išmoka negalėjo būti mažinama.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas priteisti neišmokėtą draudimo išmokos dalį buvo atmestas, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, – padidinti priteistą draudimo išmokos sumą, ieškinį tenkinant visiškai.
