Sekite 15min Google
Nagrinėtoje byloje nekilnojamojo turto savininkas kreipėsi į teismą gavęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštą „Dėl apleisto ar neprižiūrimo statinio apmokestinimo“. Juo žmogus buvo informuotas, kad jo statiniai perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad būtų apmokestinti savivaldybėje galiojančiu apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui nustatytu mokesčio tarifu.
Kaip turtas patenka į tokį sąrašą?
LVAT nutartyje aptartas Raseinių rajono savivaldybėje galiojantis mechanizmas. Savivaldybėje nustatoma, kuris nekilnojamasis turtas laikomas apleistu ar neprižiūrimu, o tokio turto sąrašą tvirtina savivaldybės taryba. Raseinių rajone jis tvirtinamas kasmet iki gruodžio 1 dienos. Apie turto įrašymą į sąrašą jo savininkui turi būti pranešta, o tarybos sprendimas perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių įmokų kontrolei.
Būtent toks sprendimas buvo priimtas ir šioje byloje: Raseinių rajono savivaldybės taryba patvirtino apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto, kuriam taikomas savivaldybės nustatytas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą.
Turto savininkas su jo statinių apmokestinimu nesutiko. Tačiau kreipdamasis į teismą jis prašė panaikinti ne patį savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo jo turtas pateko į atitinkamą sąrašą, o vėliau gautą savivaldybės administracijos raštą, informuojantį apie tokį sprendimą.
Svarbu žinoti, kurį sprendimą skųsti
Pirmosios instancijos teismas savininko skundą atsisakė priimti. LVAT sutiko su viena esmine jo išvada: savivaldybės administracijos žmogui atsiųstas raštas buvo tik informacinio pobūdžio dokumentas ir pats savaime nesukėlė teisinių pasekmių.
Teisines pasekmes sukėlė ankstesnis savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo konkretūs statiniai buvo įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Būtent toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Vis dėlto LVAT atkreipė dėmesį, kad iš žmogaus pateikto skundo buvo aišku, dėl ko jis iš tiesų nesutinka – kad jo statinius nuspręsta apmokestinti kaip apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą.
Todėl, LVAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvesnis ir, siekdamas užtikrinti žmogaus teisę į teisminę gynybą, pasiūlyti jam patikslinti skundo reikalavimą bei nurodyti, kurį sprendimą iš tiesų siekiama ginčyti.
LVAT panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė klausimą dėl skundo priėmimo nagrinėti iš naujo.
