2014 metų rugpjūčio 6 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl embargo, kuriuo uždrausta importuoti kai kuriuos maisto produktus iš Vakarų šalių, taip pat ir Lietuvos. Tai buvo Rusijos atsakas į Vakarų šalių paskelbtas sankcijas Rusijos valstybinėms bendrovėms dėl Kremliaus agresijos Ukrainoje, Krymo okupacijos.
Ėmėsi ir lobizmo
Šiuo metu embargas galioja mėsos, pieno, žuvies, vaisių ir daržovių, riešutų, druskos importui iš ES, JAV ir kitų šalių.
Per praėjusius trejus metus, kaip rašo „Kommersant“, Rusijos gamintojai ir net kai kurie valdininkai ėmėsi aktyvaus lobizmo – pelną nešantis embargas turi būti pratęstas. Tą palaiko ir V.Putinas, kuris pratęsė embargą iki 2018 metų pabaigos.
Embargas daug nuostolių atnešė Rusijos prekybos tinklams. „Per vieną valandą buvo nutraukyti visi partnerystės ryšiai, kurie buvo kuriami daug metų, reikėjo atsisakyti tiekėjų, kurie per daug metų buvo atrinkti pagal produktų kokybę“, – atsimena poveikį Rusijos mažmeninės prekybos giganto „Diksi“, valdančio tokius parduotuvių tinklus kaip „Diksi“, „Viktorija“, „Megamart“, atstovai. Prekybos tinkle „Auchan“, kaip prisimena jo vadovai, maisto prekės iš Vakarų sudarė liūto dalį. Tačiau visiems teko prisitaikyti prie draudimo.
Atvežimas tapo brangesnis
Prekių tiekėjams teko nelengva užduotis – atgabenti produktų analogus iš tolimų Rusijos kampelių arba Europos šalių, kurios nepatenka į embargo sąrašą, tačiau logistiniu požiūriu tai buvo labai brangūs sandoriai. Be to, kai kurie maisto produktai iš Vakarų Europos vis tiek patekdavo į Rusiją, tačiau aplinkiniais keliais – per Baltarusiją, Pietų Ameriką. O tai labai padidindavo jų kainą.
Tačiau augintojai ir gamintojai gali tik džiaugtis. Pavyzdžiui, paukštienos perdirbimas 2014-2016 metais Rusijos rinkoje padidėjo nuo 90 iki 95 proc., kiaulienos – nuo 87 iki 93 proc., jautienos – nuo 68 iki 82 proc. Pieno perdirbėjai Rusijoje irgi trina rankomis – sūrių importas per 2014-2016 metus sumažėjo 35 proc., o vietos gamyba išaugo per 20 proc., skelbia pieno perdirbėjų asociacija „Sojuzmoloko“.
Importas sumažėjo ženkliai
Daržovių importas per 2014-2016 metus sumažėjo beveik du kartus, o Rusijos augintojai produkcijos patiekė 21,3 proc. daugiau, skelbia Nacionalinė daržovių augintojų asociacija. Dar labiau situaciją įkaitino ir pelno augintojams atnešė turkiškų vaisių ir daržovių uždraudimas.
Kai kurie ekspertai teigia, kad Rusijos augintojams ir perdirbėjams sukurtos tokios palankios sąlygos, kad jau neigiamai veikia konkurenciją. „Kažkuriame etape embargą jau reiktų švelninti dėl to, kad jau laikas stiprinti konkurenciją“, – pažymėjo žemės ūkio holdingo „Step“ vadovas Konstantinas Averinas.
Visa ši situacija smarkiai paveikė kainas prekybos tinkluose – tai įvyko ne tik dėl embargo. „Gazprombank“ ekonomikos prognozių centro analitikė Darija Snitko pažymi, kad rublio devalvacija, įvykusi panašiu metu kaip ir embargo paskelbimas, taip pat padarė rimtą įtaką kainoms. Vietos gamintojai pasinaudojo situacija, todėl labiausiai nuo embargo nukentėjo Rusijos vartotojai.
Tačiau gamintojų, perdirbėjų lobizmas neša vaisių. Žemės ūkio ministras Aleksandras Tkačiovas 2017 metų pradžioje pareiškė, kad embargą reiktų pratęsti dar bent 10 metų. Be to, siūloma „juodąjį sąrašą“ dar papildyti ir įtraukti daugiau draudžiamų importuoti produktų.
