Trečią pinigų politikos svarstymo posėdį iš eilės priimtas toks sprendimas pateisino lūkesčius rinkose.
„Griežta pinigų politika bus išlaikyta tol, kol bus pastebėtas reikšmingas ir tvarus infliacijos lėtėjimas“, – pažymima pranešime.
Metų infliacija Turkijoje spartėjo iki 75,45 proc., tačiau centrinis bankas mano, kad vartotojų kainos pagaliau pasiekė aukščiausią tašką ir kitą mėnesį jų prieaugis pradės tirpti.
Kita vertus, analitikai abejoja, ar tikėtinas infliacijos lėtėjimas antrąjį pusmetį bus pakankamai spartus, kad būtų galima greitai sumažinti palūkanų normas.
Turkija kovoja su pragyvenimo išlaidų krize, kuri paskatino prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdoganą) atsisakyti pasipriešinimosi bazinių palūkanų didinimui, siekiant kovoti su infliacija.
Šalies centrinis bankas bazinę palūkanų normą pradėjo kelti 2023-iųjų birželį, palaipsniui iki šių metų kovo jas padidindamas nuo 8,5 iki 50 procentų.
