Bankas pareiškė „nusprendęs išlaikyti griežtą pinigų politiką ir nekeisti palūkanų normos“, pridurdamas, ketinantis palūkanų normą išlaikyti aukščiau metinės infliacijos normos, kuri praėjusį mėnesį siekė 16,2 procento.
Paskelbus sprendimą, lira išliko stabili JAV dolerio atžvilgiu, nors ekonomistai teigė, kad centrinis bankas atveria duris būsimam palūkanų mažinimui.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas praėjusį mėnesį atleido centrinio banko vadovą Naci Agbalą, pakeisdamas jį ekonomistu ir buvusiu valdančiosios partijos įstatymų leidėju S.Kavcioglu.
Prezidentas nepateikė jokio savo sprendimo paaiškinimo, tačiau žinoma, kad S.Kavcioglu pritaria netradiciniam Turkijos lyderio įsitikinimui, jog aukštos palūkanų normos sukelia infliaciją, o ne ją slopina.
„Banko kalba taip pat rodo, kad jie ieško galimybių sumažinti palūkanų normas“, – mano „Capital Economics“ analitikas Williamas Jacksonas.
S.Kavcioglu tapo jau ketvirtuoju centrinio banko vadovu nuo 2019 metų liepos.
Šio mėnesio pradžioje R.T.Erdoganas pareiškė esąs „pasiryžęs“ pasiekti, kad palūkanų normos grįžtų prie vienaženklio skaitmens, kaip ir infliacija.
Visgi vartotojų kainos vis didėja ir dabar pasiekė aukščiausią lygį nuo 2019 metų liepos mėnesio.
Sausio mėnesį bankas paskelbė prognozę, kad iki 2021 metų pabaigos infliacija smuktels iki 9,4 procento.
Buvęs valdančiosios partijos ekonomikos ministras Ali Babacanas, dabar vadovaujantis opozicinei partijai, teigė, kad N. Agbalas galėjo būti atleistas dėl planų ištirti, kas nutiko beveik 130 mlrd. JAV dolerių vertės šalies užsienio valiutos atsargoms.
Manoma, kad bankas panaudojo pinigus lirai paremti, išlaikydamas žemas palūkanų normas 2019–2020 metais.
