Sekite 15min Google
Daugelio prekių kainos pasaulyje jau kelerius metus išlieka aukštos. Iš pradžių tai lėmė pandemijos sukelti tiekimo grandinių sutrikimai, o vėliau – karai Ukrainoje ir Irane. Karas Ukrainoje sutrikdė daugelio maisto prekių bei energijos išteklių tiekimo grandines, o JAV ir Izraelio karas su Iranu lėmė energijos ir trąšų kainų šuolį dėl pagrindinio tiekimo maršruto Persijos įlankoje uždarymo.
„Nustatėme, kad būtiniausių prekių kainos, palyginti su kitomis prekėmis, toliau kyla daugiau nei metus po tipinio epizodo pradžios ir išlieka nuolat aukštos, – teigiama naujausioje TVF ataskaitoje. – Dėl to žmonės susiduria ne tik su laikinu maisto ir energijos išlaidų šuoliu, bet ir su ilgalaikiu būtiniausių prekių prieinamumo pablogėjimu, palyginti su kitomis prekėmis.“
Šių metų vasarį prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose paskatino pasaulinę infliaciją. TVF padidino savo šių metų pasaulinės infliacijos prognozę iki 4,7 proc., palyginti su 4,1 proc. praėjusiais metais.
TVF kitą savaitę planuoja paskelbti savo naujausią Pasaulio ekonomikos apžvalgą ir naujausias pasaulio ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes.
TVF įspėjo, kad vadinamųjų pasiūlos sukrėtimų pasekmės siekia kur kas toliau nei „kelis mėnesius trunkančią didesnę infliaciją“.
Centriniai bankai visame pasaulyje jau pradėjo didinti palūkanų normas, kad pažabotų augančią infliaciją. Bazinių palūkanų normų didinimas gali padėti kovoti su kainų augimu, tačiau taip pat paprastai sulėtina ekonominę veiklą, todėl centriniams bankams tenka užtikrinti sudėtingą pusiausvyrą.
TVF teigimu, nuolatinis infliacinis spaudimas kelia grėsmę daugelio šalių makroekonominiam stabilumui.
„Infliacija išlieka aukšta dar ilgą laiką po pradinio maisto ir energijos kainų šuolio, – teigiama ataskaitoje. – Infliacijos lūkesčiai taip pat didėja ir kelerius metus išlieka aukštesni nei prieš krizę, o tai rodo, kad šie reiškiniai gali apsunkinti centrinių bankų pastangas kontroliuoti infliaciją.“
Šių kainų kilimo našta neproporcingai tenka darbininkų klasės šeimoms, kurioms išlaidos būtiniausioms prekėms yra neišvengiamos ir sudaro didesnę jų mėnesinių išlaidų dalį. Dėl to tokia infliacija daro didelį poveikį skurdo ir pajamų nelygybės didėjimui, nurodo TVF.
Fondas paragino šalis vengti plačios apimties subsidijų kovojant su tokiomis krizėmis ir vietoj to teikti „tikslingas ir laikinas išmokas“ tiems, kuriems jų labiausiai reikia.
Tačiau, atsižvelgiant į aukštą pasaulinį įsiskolinimo lygį, daugeliui mažas pajamas turinčių ir besivystančių šalių trūksta fiskalinės erdvės tai padaryti, ypač turint omenyje pakartotinius sukrėtimus nuo pandemijos pradžios.
