Tačiau tarptautinis skolintojas didelę dalį kaltės vertė savo partneriams graikams ir europiečiams, sakydamas, kad jie buvo nepasiruošę krizei ir sunkiems sprendimams, įskaitant didelę skolų restruktūrizaciją, dėl kurių pirmoji programa būtų veikusi geriau.
2010 metais pradėto įgyvendinti plano apžvalgoje TVF nurodė nepakankamai įvertinęs tiek Graikijos skolų tvarumą, tiek Atėnų gebėjimą vykdyti struktūrines reformas.
Ataskaitoje nurodoma, kad kilo problemų koordinuojant veiksmus su Europos Komisija ir Europos centriniu banku (ECB) – vadinamojo skolintojų trejeto nariais, parengusiais 110 mlrd. eurų (379,8 mlrd. litų) programą, ir kad jiems stigo ekspertinių gebėjimų.
Pasak TVF, Europos Komisija buvo labiau sutelkusi dėmesį į bendras Europos problemas negu į padėtį Graikijoje.
„Fondo programų patirtis ir gebėjimas greitai formuluoti politikos rekomendacijas buvo įgūdžiai, kurių stigo Europos institucijoms“, – rašoma dokumente.
Nors Graikija nepateikė oficialaus atsakymo į tuos TVF pareiškimus, jos finansų ministras Janis Sturnaras sakė: „Labai teigiama mokytis iš mūsų klaidų.“
Duodamas interviu dienraščiui „Ta Nea“ J.Sturnaras pridūrė, kad jis jau yra tai sakęs šalies tarptautiniams skolintojams prieš trejus metus, kai vadovavo vienam Graikijos analitiniam centrui.
„Aš jiems tai sakiau“, – pažymėjo jis..
TVF, kurį šalys narės kaltino skyrus milžiniškas lėšas į, regis, bedugnį Graikijos gelbėjimo katilą, teisino savo veiksmus, sakydamas, jog jie buvo būtini, kad Graikijos krizė neišplistų visoje Europoje ar dar toliau.
„Žinant užkrato riziką, šioje ataskaitoje daroma išvada, kad ta programa buvo būtinybė, nors Fondas nuogąstavo dėl skolos tvarumo“, – rašo TVF.
Tuo metu buvo jaučiama „įtampa tarp poreikio palaikyti Graikiją ir susirūpinimo, jog labai tikėtina, kad skola nebus tvari“.
Tai privertė TVF nuleisti savo vertinimų kartelę ir pritarti finansinio gelbėjimo planui, tačiau fondas pripažino, jog netgi tuomet naudojo pernelyg optimistinius duomenis.
Dėl šių priežasčių praeitais metais Graikijai teko skirti antrąjį finansinio gelbėjimo paketą, kurio sąlygos yra daug griežtesnės, įskaitant didelio masto skolų restruktūrizaciją, išbrauktą iš ankstesnio plano.
