„Tai yra natūralu, Lietuva nėra kažkokia vienintelė ar išskirtinė valstybė nei Europoje, nei pasaulyje. (...) Vieniems norisi tik elektroninių paslaugų, kitiems – daugiau fizinių paslaugų“, – pasakoja M.Zalatorius.
Pasak specialisto, tam tikri dalykai žmonių atsiskaityme palaipsniui keičiasi, tačiau fundamentalūs dalykai išlieka – tai pasitikėjimo ir saugumo jausmas.
„Tai ir lemia gyventojų apsisprendimą, renkantis, su kuo dirbti finansinių atsiskaitymų klausimais. Pagrindinis dalykas, lemiantis sprendimą, kaip taupyti pinigus – pasitikėjimo faktorius.
Remiantis apklausos rezultatais, net 90 proc. apklaustųjų sako, kad jiems yra labai svarbu pasitikėti ta finansine įstaiga, kurioje jie taupo savo pinigus“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Apklausa atskleidė, kad 86 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki savo banku, tačiau bankuose vyksta tik pusė taupymo procesų. „Apie 30 proc. taupo grynaisiais kažkur, kad ir kur tai bebūtų: kojinėje, po čiužiniu ar indelyje. Pastebima, kad ši dalis vis mažėja“, – atskleidžia M.Zalatorius.
Apie 30 proc. taupo grynaisiais kažkur, kad ir kur tai bebūtų: kojinėje, po čiužiniu ar indelyje. Pastebima, kad ši dalis vis mažėja, – atskleidžia M.Zalatorius.
Europos Sąjungos kontekste mes išsiskiriame savo pomėgiu gryniesiems, vis dar juos mėgstame labiau nei belgai, olandai, prancūzai, švedai ar danai, dėsto jis.
„Tačiau tai nėra kažkokia apsunkinanti tendencija, grynieji pinigai labai vertinami Italijoje, Prancūzijoje ar Graikijoje. (...) Vyresniems žmonėms turėtų būti privalu įsitraukti į atsiskaitymus elektroninėje erdvėje. Tai ne tik bankų, bet ir visų mūsų pareiga“, – mano M.Zalatorius.
