Lietuvos įmonių teigimu, didžiausią neigiamą įtaką jų veiklai padarė karantinas, o Latvijos ir Estijos verslininkai pagrindine problemų priežastimi įvardija pasaulio ekonomikos sulėtėjimą, rodo banko „Luminor“ užsakymu atliktas tyrimas.
„Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas Lietuvoje Vytis Žegužauskas sako, kad ekonominius svyravimus visada greičiausiai pajunta nedidelis verslas, todėl nenuostabu, kad pusė apklaustųjų mano, jog koronavirusas lems dar didesnes ekonomines pasekmes nei 2008-2009 metų krizė.
Apie 65 proc. Baltijos šalių smulkiųjų verslininkų mano, kad algos kris, tačiau skirtingai įvardija priežastis, kurios per COVID-19 padarė įtaką jų veiklai.
Lietuvos įmonės nurodo, kad labiausiai jas paveikė apribojimai karantino metu – 35 proc. (Estijos – 24 proc., Latvijos – 16 proc.), tuo metu Estijos ir Latvijos verslas kaip svarbiausią aspektą įvardija pasaulinės ekonomikos nežinomybę – atitinkamai 47 proc. ir 40 proc. (Lietuvos – 17 proc.).
Pesimistiškai nusiteikę smulkieji šiemet neplanuoja plėtros – taip teigia 87 proc. Estijos, 85 proc. Lietuvos ir 75 proc. Latvijos įmonių. 40 proc. Latvijos verslininkų po koronaviruso teigia ketinantys keisti veiklos modelį, Estijoje tokių yra 28 proc., o Lietuvoje – 16 procentų.
Beveik pusė Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių teigia ateityje ketinantys taupyti ir sukurti piniginį rezervą, penktadalis atsargiai skolinsis verslo plėtrai, trečdalis žada dar labiau sustiprinti higienos reikalavimus, o ketvirtadalis – kaupti apsaugos priemones savo darbuotojams.
Tyrimą „Luminor“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklaususi 602 įmonių atstovus. Įmonių, kurių pajamos neviršija 5 mln. eurų, apklausa atlikta 2020 metų balandį.
