Tik 2 proc. Klaipėdos regiono gyventojų nurodė, kad nutikus skaudžiai nelaimei jų šeimai neprireiktų papildomų lėšų, nes pakaktų gaunamų pajamų. Absoliuti dauguma turėtų pasitelkti papildomus finansinius šaltinius – 40 proc. klaipėdiečių teigė turintys pakankamai santaupų, o 22 proc. sakė, kad yra apsidraudę gyvybę – tai yra apie pusantro karto daugiau nei vidutiniškai kitose Lietuvos apskrityse. „Įdomu tai, kad finansinės apsaugos rodikliu Klaipėda aplenkė Vilnių, nors vidutinis darbo užmokestis sostinėje yra didesnis. Tai parodo, kad finansinės apsaugos lygis nebūtinai yra susijęs su didesnėmis pajamomis. Veikiau jį lemia gebėjimas sistemingai kaupti finansinį rezervą arba pasirūpinti draudimo apsauga, kuri užtikrintų skubią finansinę pagalbą ištikus nelaimei“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.
Tyrimas rodo, kad labiausiai finansiškai apsaugotos yra Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės apskrityse gyvenančios šeimos, o neapsaugotos – Tauragės, Utenos, Telšių ir Alytaus regionuose. „Apskritai, mažesniuose miestuose situacija yra prastesnė – čia 57 proc. šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos. Didžiuosiuose miestuose šis skaičius kiek mažesnis – vidurkis siekia 48 procentus“, – sako M. Jusius.
Tyrimas parodė, kad santaupų trūkumas – pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos šeimos yra finansiškai neapsaugotos. Šalia taip pat rikiuojasi ir kiti faktoriai – nedarbas, mažesnis darbo užmokestis, turto, kurį galima būtų parduoti nelaimės atveju, neturėjimas. „Panašu, kad dalis žmonių savo arba ne savo noru gyvena šia diena – staiga ištikti nelaimės jie neturėtų nei santaupų, nei turto, kurį pardavę galėtų kurį laiką pragyventi. Dėl tokios situacijos daug šeimų nesijaučia saugiai, tačiau alternatyvius finansinės apsaugos sprendimus kol kas atrado tik nedidelė dalis gyventojų“, – sako „Swedbank Life Insurance“ vadovas.
25 proc. Klaipėdos apskrityje gyvenančių šeimų teigė, kad nelaimės atveju būtų priverstos skolintis, jeigu staiga netektų reikšmingos dalies pajamų. „Klaipėdiečių situacija, lyginant šalies mastu, nėra kritiška. Apžvelgę bendrus rezultatus, matome, kad mažesniuose miestuose skolintis būtų priverstos net 44 proc. šeimų. Tai išties nerimą keliantis skaičius, nes prisiimdamos papildomus finansinius įsipareigojimus tokios šeimos taptų dar labiau pažeidžiamos, – pažymi „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas. – Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose tokių šeimų mažiau. Čia žmonės turi daugiau finansinių šaltinių, kuriais galėtų pasinaudoti nelaimės atveju, taip pat ir plačiau naudojasi gyvybės draudimo suteikiama apsauga“.
