Sekite 15min Google
Lietuvos Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) nuomone, šie rezultatai turėtų iš esmės keisti valstybės požiūrį į sveikatos biudžeto formavimą.
„Diskutuodami apie inovatyvių vaistų finansavimą dažnai matome tik vieną biudžeto eilutę – kiek gydymas kainuoja šiandien. Tačiau ši studija parodo pilnesnį vaizdą: geresnė žmonių sveikata reiškia mažiau hospitalizacijų, daugiau išsaugotų darbingų gyvenimo metų ir didesnį žmonių dalyvavimą ekonominiame bei visuomeniniame gyvenime. Lietuvos rezultatas – beveik 389 mln. eurų apskaičiuotos ekonominės ir socialinės vertės – rodo, kodėl investicijas į inovatyvų gydymą turime vertinti ne tik kaip išlaidas, bet ir pagal jų kuriamą ilgalaikę grąžą visuomenei“, – sako Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.
11,7 mlrd. eurų investicijos virto 66 mlrd. eurų verte
Tyrimą atliko nepriklausomas Vokietijos ekonominių tyrimų institutas „WifOR" kartu su Kolumbijos universiteto ekonomistu prof. Franku R.Lichtenbergu. Analizuodami 2014–2022 m. duomenis, mokslininkai vertino 29 Europos šalių mirtingumo bei hospitalizacijų pokyčius onkologijos, medžiagų apykaitos ir virškinimo bei kvėpavimo takų ligų srityse. Sveikatos rodiklių pagerėjimas buvo išreikštas finansine išraiška ir palygintas su papildomomis išlaidomis inovatyviems vaistams.
Tyrimo duomenimis, 2014–2022 metais Europos valstybės į naujus vaistus papildomai investavo 11,67 mlrd. eurų, o tai sukūrė daugiau nei 66 mlrd. eurų naudos. Į šią sumą įskaičiuota ne tik socialinė ir ekonominė vertė, bet ir tiesioginiai ligoninių sutaupymai.
Apskaičiuota, kad 29 Europos šalyse per aštuonerius metus naujų vaistų vartojimas padėjo išsaugoti 1,83 mln. gyvenimo metų asmenų iki 85 m. amžiaus grupėje. Inovatyvus gydymas taip pat leido sutrumpinti pacientų buvimo ligoninėse laiką 20,9 mln. dienų – tai prilygsta daugiau nei 57 tūkst. ligoninės lovų metiniam užimtumui.
Tyrimas taip pat parodė, kaip atsiperka investicijos gydant konkrečias ligų grupes. Didžiausią socialinę ir ekonominę naudą Europoje kuria onkologijos inovacijos – kiekvienas euras, investuotas į vaistus nuo vėžio, vidutiniškai atneša 6,80 euro vertės. Vaistų nuo medžiagų apykaitos ir virškinimo trakto ligų atveju šis rodiklis siekia 4,70 euro, vaistų nuo kvėpavimo takų ligų – 3,80 euro.
„Šie duomenys papildo vis gausėjančius įrodymus, kad investicijos į sveikatą visuomenei sukuria gerokai daugiau vertės, nei kainuoja“, – teigė EFPIA generalinė direktorė Nathalie Moll.
Lietuvoje daugiausiai naudos duoda onkologijos vaistai
Nors Europos vidurkis siekia 5,67 euro, Lietuvoje vieno euro investicija į inovatyvų gydymą atneša beveik dvigubai didesnę – 11,2 euro – vertę.
Nuo Lietuvos nedaug atsilieka Estija (11,1 euro), Nyderlandai (10,5 euro) ir Latvija (10,4 euro). Tuo metu didžiosiose rinkose rezultatai kuklesni: Prancūzijoje nauda siekia 5,2, Vokietijoje – 4,3, o Ispanijoje – 3,7 euro.
Lietuvoje 11,2 euro vertę sudaro trys dedamosios. Didžiausią dalį – 49 proc., arba 5,53 euro nuo investuoto euro – sudaro neapmokamo darbo vertė, pacientų ir artimųjų grįžimas į visavertį socialinį gyvenimą, namų ruošos darbai bei sumažėjęs slaugos poreikis.
Dar 45 proc. (5,05 euro) sudaro apmokamo darbo nauda, kai išsaugota sveikata leidžia žmonėms toliau aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, o tai tiesiogiai prisideda prie šalies BVP augimo, surenkamų mokesčių (pvz., GPM) ir mažina „Sodros“ išlaidas nedarbingumo bei neįgalumo išmokoms. Likę 6 proc. (0,62 euro) – tiesioginiai ligoninių sutaupymai dėl išvengtų hospitalizacijų. Tai reiškia mažesnį krūvį medikams, atlaisvintas lovas ligoninėse ir trumpesnes eiles kitiems pacientams.
Skaičiuojama, kad 2014–2022 metais inovatyvių vaistų sukurta socialinė ir ekonominė vertė Lietuvoje siekė beveik 389 mln. eurų, nors papildomos investicijos į juos tesudarė apie 35 mln. eurų.
Anot J.Smilgaitės, beveik pusę Lietuvos rodiklio sudaranti neapmokamo darbo nauda rodo, kaip stipriai liga paveikia visą šeimą.
„Ši vertė nė vienoje biudžeto lentelėje neatsispindi, bet ji yra reali. Tai senelis, kuris gali auginti anūkus, ar artimasis, kuriam nebereikia nuolatinės priežiūros. Jei sprendimus vertiname tik pagal tai, kiek vaistai kainuoja šiandien, matome tik vieną medalio pusę“, – sakė ji.
Vertinant konkrečias ligas, ryškiausiai išsiskiria onkologija. Lietuvoje su vėžio gydymu susiję vaistai sukūrė apie 229 mln. eurų naudos. Tai maždaug 59 proc. visos šalies naudos, o kiekvienas jiems skirtas euras atsipirko daugiau nei 17 kartų. Medžiagų apykaitos ir virškinimo trakto ligoms skirtas 1 euras Lietuvoje sukuria apie 9 eurus, o kvėpavimo takų ligoms – apie 4 eurus vertės.
Europa atsilieka, o pacientai vaistų laukia ilgiau
Nepaisant tokios vertės, Europos konkurencingumas pasaulinėje farmacijos rinkoje mažėja, teigia EFPIA. Pasak federacijos, Europa vaistams skiria tik apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto, kai JAV – 2 proc., o Kinija – 1,8 proc.
Europos dalis pasaulinėse farmacijos mokslo ir plėtros (R&D) investicijose per du dešimtmečius taip pat smuko nuo 41 iki 31 proc., o klinikinių tyrimų dalis nuo 2013 m. sumažėjo beveik perpus.
Už tai brangiausiai moka pacientai. Nuo vaisto patvirtinimo iki jo prieinamumo pacientams ES vidutiniškai praeina 532 dienos. Skirtumai tarp valstybių narių taip pat labai dideli: Vokietijoje šis procesas trunka 56 dienas, o Rumunijoje pacientai laukia net 1 201 dieną. Vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai Lietuvoje įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, siekia 783 dienas. Matydami, kad kiekvienas euras generuoja 11,2 euro grąžą, suprantame, jog laukdami vaisto 783 dienas, mes kiekvieną dieną prarandame didžiulį sveikatos ir ekonomikos potencialą.
EFPIA teigimu, tokią padėtį lemia tai, kad Europa vis dar renkasi trumpalaikį išlaidų ribojimą, o ne investicijų strategiją. Ji rekomenduoja pripažinti farmacijos inovacijas ekonomine investicija, o ne išlaidomis, užtikrinti savalaikį ir vienodą naujų vaistų prieinamumą visose Europos šalyse ir stiprinti Europos gyvybės mokslų sektorių bendrais valstybių ir ES institucijų veiksmais.
IFPA direktorės nuomone, diskutuojant apie vaistų finansavimą Europoje Lietuva turi ką pasakyti ne tik kaip nedidelė rinka, bet ir kaip šalis, kurios rezultatai tyrime išsiskiria potencialiai didžiausia vieno investuoto euro grąža.
„Šie duomenys svarbūs ir formuojant Lietuvos sveikatos politiką. Jei sprendimai dėl inovatyvaus gydymo priimami vertinant tik trumpalaikį poveikį vaistų biudžetui, didelė dalis gydymo sukuriamos ekonominės vertės lieka nematoma. Todėl kalbant apie sveikatos sistemos tvarumą svarbu vertinti ne tik tai, kiek kainuoja gydymas, bet ir kiek nuostolių atneša negydoma ar nepakankamai efektyviai gydoma liga“, – pažymi J.Smilgaitė.
