Tyrimas parodė: pensija nerimą kelia beveik kas antram gyventojui

Apklausa atskleidė, kad 12,4 proc. gyventojų dėl savo finansinės gerovės pensijoje jaučiasi labai neužtikrinti, dar 28,2 proc. – neužtikrinti. Užtikrinti jaučiasi 14,5 proc., o labai užtikrinti – vos 3,2 proc. apklaustųjų. Dar beveik trečdalis, 31,3 proc., sako esantys tik šiek tiek užtikrinti.

„Pensija dažnam atrodo kaip tolima tema, kurią lengva atidėti vėlesniam laikui. Tačiau būtent neapibrėžtumas ir sukuria daugiausia nerimo – kai nežinome, kokių pajamų reikės, kiek jau esame sukaupę ir kokių sprendimų dar trūksta. Pirmas žingsnis nėra didelė investicija ar sudėtingas finansinis produktas, veikiau tai yra aiškumas“, – teigia L. Načajienė.

Kaupia ne visi

Lietuvos gyventojai pensijai kaupia skirtingais būdais. Dažniausiai nurodoma antroji pensijų pakopa – joje kaupia 33 proc. apklaustųjų. Trečiojoje pensijų pakopoje savo lėšomis kaupia 17,9 proc., o dar 3,4 proc. gyventojų sako, kad įmokas į trečiąją pakopą už juos moka darbdavys.

Dalis gyventojų pensijai renkasi ir kitus būdus: 14,8 proc. investuoja į akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus fondus ar panašias priemones, 10,7 proc. renkasi terminuotuosius indėlius, 9,9 proc. kaupia per gyvybės draudimą, 9,8 proc. pinigus laiko taupomojoje sąskaitoje, o 8,2 proc. – grynaisiais. Vis dėlto 22,8 proc. apklaustųjų nurodo pensijai nekaupiantys.

„Matome, kad nemaža dalis žmonių turi vieną ar kelis kaupimo būdus, tačiau beveik ketvirtadalis pensijai nekaupia visai. Tai nebūtinai reiškia abejingumą – dažnai žmonės tiesiog nežino, nuo ko pradėti, arba mano, kad nedidelės sumos neturės reikšmės. Tačiau ilgalaikiame kaupime svarbiausia yra ne tobula pradžia, o nuoseklumas“, – pastebi ekspertė.

Nerimą mažina konkretus planas

Pasak L. Načajienės, ruošiantis pensijai verta pradėti nuo klausimo, kokių pajamų ateityje gali reikėti. Tam nebūtina tiksliai prognozuoti kelių dešimtmečių į priekį – užtenka įvertinti dabartines būtinąsias išlaidas, būsto, sveikatos, maisto, transporto ir laisvalaikio poreikius.

„Žmogui svarbu suprasti, kokio gyvenimo lygio jis norėtų sulaukęs pensijos. Jei šiandien visos pajamos išleidžiamos kasdieniams poreikiams, natūralu, kad ateityje vien valstybės pensijos gali neužtekti įprastam gyvenimo ritmui išlaikyti. Todėl verta jau dabar pasiskaičiuoti, kokia suma suteiktų daugiau ramybės“, – sako L. Načajienė.

Antras žingsnis – peržiūrėti, kokiais būdais jau kaupiama. Pasak ekspertės, gyventojai kartais pamiršta turimus sprendimus arba nežino, kiek realiai yra sukaupę. Todėl verta pasitikrinti antrosios ar trečiosios pensijų pakopos informaciją, peržiūrėti turimas investicijas, indėlius, draudimo sutartis ar kitas santaupas.

Trečias žingsnis – įvertinti papildomo rezervo poreikį. Jei kaupimo dar nėra arba jis labai mažas, galima pradėti nuo nedidelės, bet reguliarios sumos.

„Net ir 20 ar 30 eurų per mėnesį gali būti pradžia, kuri padeda suformuoti įprotį. Svarbu, kad kaupimas nebūtų paremtas vien likučiu mėnesio pabaigoje. Daug paprasčiau, kai pasirinkta suma atidedama iš karto gavus pajamas – tuomet tai tampa ne papildoma našta, o įprasta finansų dalimi“, – teigia „Luminor“ ekspertė.

Svarbu ne tik kaupti, bet ir peržiūrėti

L. Načajienė pabrėžia, kad pensijos planas neturi būti vienkartinis sprendimas. Jį verta peržiūrėti pasikeitus pajamoms, šeimos situacijai, įsipareigojimams ar gyvenimo tikslams.

„Finansinė ramybė neatsiranda per vieną dieną. Ji atsiranda tada, kai žmogus supranta savo situaciją ir turi veiksmų planą. Net jei šiandien jis dar nėra idealus, aiškus planas padeda sumažinti nežinomybės jausmą ir priimti sprendimus ramiau“, – sako L. Načajienė.

Apklausą „Luminor“ užsakymu Lietuvoje 2026 metų gegužės mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.