Mažėjantis darbuotojų skaičius reikš dar vieną iššūkį sunkumų patiriančiai didžiausiai Europos ekonomikai, kuri jau dabar kovoja su varginančia biurokratija, didelėmis energijos sąnaudomis ir aršia konkurencija tradicinėse pramonės šakose.
„Vokietija nėra ant demografinių pokyčių slenksčio. Ji yra jų epicentre, – sakė ataskaitą parengusio Kelno ekonomikos instituto IW atstovas Holgeris Schaeferis (Hiolgeris Šėferis). – Jau po kelerių metų ekonomikai trūks darbuotojų, reikalingų gerovei kurti ir dabartinės formos socialinei valstybei išlaikyti.“
Tyrime teigiama, kad darbo rinką ypač smarkiai paveiks vadinamosios „kūdikių bumo“ kartos (šiai kartai priskiriami 1946-1964 metais gimę žmonės) atstovų išėjimas į pensiją. Kadangi į darbo rinką įsilieja nepakankamai žmonių, kurie galėtų juos pakeisti, darbingo amžiaus gyventojų skaičius iki 2036 metų sumažės 4,3 mln. iki 51 mln., t. y. maždaug 7 proc., teigiama ataskaitoje.
Mažėjimo tempas yra didesnis nei anksčiau manyta, nes gyventojų skaičius pradėjo mažėti anksčiau nei tikėtasi.
2025 metais Vokietijos gyventojų skaičius pirmą kartą per daugelį metų sumažėjo maždaug 100 000 žmonių ir dabar siekia apie 83,5 mln. Iki 2040 metų jis sumažės iki mažiau nei 82 mln., prognozuoja IW institutas.
Be krentančio gimstamumo, gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia ir staigus į Vokietiją atvykstančių žmonių skaičiaus sumažėjimas, teigiama ataskaitoje.
Migracija į labiausiai apgyvendintą ES šalį turėtų išlikti nedidelė dėl „neaiškių ekonominių perspektyvų ir federalinės vyriausybės migracijos politikos pokyčių“, teigiama ataskaitoje.
Konservatyvaus kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) vadovaujama valdančioji koalicija prioritetu pasirinko griežtesnę imigracijos politiką siekdama sumažinti kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) patrauklumą tarp rinkėjų.
IW institutas teigia, kad vyriausybė galėtų sustabdyti darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimą skatindama žmones daugiau dirbti ir palengvindama kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio.
