Pirmąjį 2011 m. pusmetį pramonės produkcijos didėjimo tempai žymiai pranoko tą patį 2010 m laikotarpį buvusius jos didėjimo tempus. Didėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos įmonių pajamų dalis, gaunamų iš ne Lietuvos rinkoje parduotos produkcijos ir suteiktų paslaugų.
Pirmąjį pusmetį ji siekė 68 proc. visų pajamų ir buvo 1,3 proc. didesnė nei tą patį 2010 m. laikotarpį. Likusi pajamų dalis – 32 proc. – buvo gauta iš Lietuvoje parduotos produkcijos ir paslaugų.
Didžiausią pramonės įmonių produkcijos ir paslaugų, parduotų užsienio rinkose, dalį pirmąjį pusmetį sudarė rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos produktų, maisto produktų bei baldų gamyba.
Lietuvos pramonės produkcija dar nepasiekė 2008 m. lygio, tačiau yra arti jo. Birželio mėnesį pramonės produkcija buvo 2,8 proc. mažesnė, o pirmąjį pusmetį 6,1 proc. mažesnė, palyginti su atitinkamo 2008 m. laikotarpio dydžiu.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atliktos apdirbamosios pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai rodo, kad pramonės įmonių optimizmas mažėja, tačiau yra aukštame lygyje – 2011 m. trečiojo ketvirčio lūkesčių indekso išraiška siekia 67 punktus (antrą ketvirtį siekė 71 punktą). Didesnė nei 50 punktų reikšmė leidžia daryti prielaidą, kad pramonė auga.
Transporto sektorius
2011 m. sausio–birželio mėnesiais, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale išaugo beveik penktadaliu. Bendra krovinių krova minėtuoju laikotarpiu sudarė 22,6 mln. tonų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis pagrindinis Lietuvos uostas ir toliau šiais metais lenkė kaimyninius (Baltijos jūros rytinės pakrantės, išskyrus Sankt Peterburgą) jūrų uostus bei mažino atsilikimą nuo Jungtinio Talino uosto (birželio mėn. atsilikimas sudarė 0,7 mln. tonų krovinių krovos).
Visgi pirmasis vasaros mėnesis turėjo ir nemalonių įvykių jūrų transportui: dėl smėliu užnešto įplaukos kanalo po 10 dienų nuo atidarymo darbą turėjo nutraukti Šventosios uostas.
Per pirmąjį pusmetį AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežė 13,9 proc. daugiau krovinių nei atitinkamu 2010 m. metu. Aprašomu laikotarpiu iš viso buvo pervežta 26,2 mln. tonų krovinių.
Geležinkelių transporto tolesnei plėtrai įtakos turės liepos mėnesį įsteigta VšĮ „Vilniaus logistikos parkas“, kuri rūpinsis vidurio ir rytų Europoje analogų neturinčio konteinerinio sausumos terminalo kūrimu bei vystymu. Logistikos parkas turėtų padaryti intermodalinių krovinių pervežimą efektyvesniu bei sustiprins Lietuvos kaip logistikos srityje stiprios valstybės konkurencines pozicijas. 2011 m. sausio–birželio mėnesiais, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, keleivių srautas per Lietuvos oro uostus padidėjo 17,3 procento.
Populiariausios skrydžių kryptys nesikeičia: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Latvija (pastaroji daugiausiai kaip jungiamojo skrydžio tarpinė stotelė). Ryškėja tendencija, kad mažėja keleivių, keliaujančių užsakomaisiais reisais ir daugėja keliaujančių savarankiškai: prie to prisideda ne tik gyventojų įpročių pokyčiai, bet ir išaugusi reguliariųjų reisų pasiūla.
Darbo rinka
Šių metų liepos 21 d., Lietuvos darbo biržos duomenimis, buvo 229 tūkst. bedarbių. Nuo 2010 m. liepos 29 d., kai buvo registruotas rekordinis bedarbių skaičius (330 tūkst.), jis sumažėjo 30,7 proc. Registruoto nedarbo lygis (Lietuvos darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis) siekia 11,07 proc. ir palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu
sumažėjo 3,9 proc..
Lietuvos darbo biržos direktoriaus Mindaugo Petro Balašaičio tvirtinimu, dabartinė situacija darbo rinkoje pasižymi vidurvasariui būdingomis tendencijomis: šoktelėjusiu besiregistruojančio jaunimo ir absolventų teritorinėse darbo biržose skaičiumi, taip pat sezoninių, terminuotų darbų, ypač statyboje ir paslaugose, pagausėjimu – teritorinėse darbo biržose ilgai neužsibūna mūrininko, tinkuotojo ir kitas plataus profilio statybininko ar barmeno, padavėjo kvalifikacijas turintys bedarbiai.
