„Su tokia grėsme susiduriame pirmą kartą, todėl atsakas turi būti istorinis“, – pirmadienį Vyriausybės pasitarime kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Paketas sudaro 2,5 milijardo eurų, kuriais, kaip teigė V.Šapoka, bus siekiama užtikrinti visos sistemos veikla, apsaugoti darbo vietas, išsaugoti verslo likvidumą, skatinti ekonomiką.
Netekusiems darbo – tris mėnesius išmokos
500 mln. eurų ketinama skirti medicinos įrangai, reagentams, priedams medicinos darbuotojams, greitesniems viešiesiems pirkimams.
Tiek pat ketinama skirti siekiant padėti išsaugoti darbo vietas ir gyvenimo pajamas. Gyventojams – dalinis finansavimas praradus darbus. Netekusiems darbo besiverčiantiems individualia veikla – tris mėnesius mokėti po 257 eurus minimaliam pragyvenimui. Tai svarbu, pavyzdžiui, kirpėjams, grožio verslo atstovams, kurių veikla šiuo metu laikinai uždrausta.
Taip pat žadama atidėti įmokas už komunalinius mokesčius, atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Pusė milijardo eurų žadama verslui. Į tai įeina atidėti GPM, kitų mokesčių atidėjimui, tap pat didinamos garantijos verslui, o palūkanas žadama iš dalies kompensuoti.
Ekonomikos skatinimui – dar milijardas eurų. Siekiama spartinti vyriausybės programas. Taip pat spartinti valstybės biudžeto lėšas, panaudoti klimato kainos, kelių priežiūros lėšas.
Taip pats steigiamas specialus fondas nukentėjusiems, į kurį visi galės aukoti lėšas.
Bankams prašoma padidinti skolinimą verslui, todėl Lietuvos bankas raginamas peržiūrėti reikalavimus bankams. Tai esą leis 2,5 mlrd. eurų atlaisvinti naujoms paskoloms.
Gali pasiskolinti penkis milijardus krizei įveikti
Valstybė nori teisės papildomai skolintis penkis milijardus eurų įvairia forma – obligacijomis ir t.t. Taip pat svarstoma didinti skolinimosi limitus savivaldybėms.
Vyriausybė taip pat žada dotacijas, ilgalaikio nedarbo fondo panaudojimo galimybes, siekiant padėti verslui.
Vyriausybės pasitarime dalyvavę verslo asociacijų atstovai gyrė priemonių paketo planą, tačiau ragino mažinti biurokratiją.
Premjeras teigė, kad šis planas – tik startas, nes pasekmės dar bus jaučiamos ilgai.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė skundėsi, kad nėra kur įsigyti kaukių prekybos darbuotojams. Pasak jos, kasininkės jaustųsi ramiau jas dėvėdamos, tačiau nėra kur įsigyti.
Pavojus dėl vežėjų – jų ima trūkti dėl karantino
Taip pat prekybininkai sunerimę dėl vilkikų eilių pasienyje. Be to, R.Vainienė pasakojo, kad kitose šalyse prekes jau krauna kareiviai – trūksta darbuotojų. Premjeras S.Skvernelis teigė, kad pasienyje eilės mažėja, tačiau iš šalių grįžę vežėjai turi būti karantine. Į tai verslas reaguoja jautriai – neužteks vežėjų, jei visi grįžę dvi savaites užsidarys namuose.
Tiesa, pirmadienį Vyriausybė leido netaikyti dviejų savaičių saviizoliacijos taisyklės į Lietuvą iš užsienio grįžtantiems tolimųjų reisų vairuotojams. Tokia išimtis suteikta pakeitus dėl koronaviruso Lietuvoje įvesto karantino taisykles. Taigi vežėjams karantine nereikės būti, išskyrus atvejus, jei yra koronaviruso infekcijos simptomai.
„Linavos“ atstovas Linas Garuolis Vyriausybės posėdyje teigė, kad dabar svarbu išsaugoti tiekimo grandines – pailgėjo pristatymo laikas, vairuotojai siunčiami į karantiną. „Nebus kam vežioti prekių“, – baiminosi T.Garuolis.
Žemės ūkio rūmų atstovas Dimaitis klausė, kaip elgtis, jei virusas išplis dideliuose kompleksuose.
Beje, verslas pradeda respiratorių gamybą. „Plasta“ jas gamins – apie tai Vyriausybės pasitarime kalbėjo premjeras. Dezinfekcinį skystį dabar turi teisę gaminti 14 įmonių.
V.Šapoka teigė, kad parama verslui negalios, jei darbuotojai bus siunčiami nemokamų atostogų.
Lietuvos banko prognozė – itin niūri
Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimu, šiais metais dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika susitrauks mažiausiai –1,2 proc. Taigi iš 2,3-2,5 prognozuoto metinio augimo slystama į minusinę zoną.
„Matome, kad koronavirusas privers Lietuvos ekonomiką susitraukti“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Siekdamas paskatinti kreditavimą verslui ir gyventojams, Lietuvos bankas žada lanksčiau vertins kai kuriuos bankams taikomus kapitalo ir likvidumo reikalavimus, o kilus būtinybei atlaisvins papildomus kapitalo rezervus (pvz., anticiklinį kapitalo rezervą). Tai leistų bankams papildomai suteikti verslui ir gyventojams apie 2 mlrd. Eur paskolų.
V.Vasiliauskas pabrėžia, jog bankai šiuo metu turi sukaupę pakankamus rezervus, kad galėtų veikti stabiliai. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad bankai yra pasirengę atremti ir itin sudėtingus ekonomikos iššūkius.
Labiausiai nukentės pramogų verslas
Kurie sektoriai labiausiai bus paveikti? Pramonė, apgyvendinimo verslas susitrauks, teigė V.Vasiliauskas.
Didžiausią įtaką, kaip prognozuoja Lietuvos bankas, padarys pramoginei veiklai – ji susitrauks ketvirtadaliu. Tiesa, šio verslo dalis BVP yra nedidelė.
Tiesa, statybų verslas gali augti, nes valstybė žada didinti finansavimą renovacijai.
