V.Klyvienės teigimu, eksporto augimas turi teigiamą įtaką vartojimui, nes didėja šioje srityje dirbančių žmonių pajamos. Jie gali daugiau išleisti, o tai reiškia daugiau pajamų į biudžetą. Tačiau pramonė, kuri orientuota į vidaus rinką, didelio džiaugsmo esą dar nemato.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims V.Klyvienė |
„Dabar tos pagrindinės mokesčių bazės, vartojimas, darbo užmokesčio fondo pokyčiai, švelniai tariant, atrodo apgailėtinai. (...) Turim, ką turim, tikėtis, kad ekonomikos augimas labai žymiai prisidės prie biudžeto deficito sumažinimo, iš tikrųjų neverta“, – sakė analitikė.
Paklausta, ar norėdama sumažinti biudžeto deficitą Vyriausybė turės dar labiau didinti mokesčius ir mažinti išlaidas įvairioms išmokoms, darbo užmokesčiui ar investicijoms, V.Klyvienė atsakė teigiamai.
„Jie turės tai daryti. (...) Išlaidos sumažėjusios yra ir lyg apsibrėžta, kad kitais metais mažės, bet abejoju, ar to užteks. Mes kalbame apie gana aukštą deficito lygį. Net ir vertinant optimistiškai jis turbūt svyruos apie 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiais metais“, – svarstė analitikė.
