„Paskutiniai apklausos duomenys rodo, kad pritariančių ir nepritariančių yra pasiskirstę po lygiai. Kiek aš pamenu, yra 27 ir 26 procentai. Likusi dalis yra neapsisprendusių“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.
„Kalbant apie Kiprą, apie Graikiją, tai ne euras yra problema“, – sakė V.Vasiliauskas.
Anot jo, euro įvedimo kampanijos tikslas bus pateikti objektyvią informaciją: „Tai tikrai nėra propagandinis veiksmas, tiesiog elementarus paaiškinimas, kodėl, mūsų įsitikinimu, būtent paskutinio taško uždėjimas, dalyvaujant Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, yra reikalingas.“
Centrinio banko vadovas pažymėjo, kad nepaisant finansinių problemų kamuojamų kai kurių euro zonos narių, Lietuvai prisijungimas prie euro zonos yra naudingas. „Europos projektas, kaip ir euro projektas, visų pirma yra solidarumo projektas. Dalyvavimas finansavime tam tikrų probleminių dalykų kartu reiškia ir draudimo poliso nusipirkimą. Jeigu tu turėsi tokių pat problemų, lygiai taip pat tie patys vokiečiai, tie patys prancūzai finansuos tavo problemas. Toks yra mechanizmas. Manau, kad jis yra teisingas“, – teigė V.Vasiliauskas.
Anot jo, dažnai pamirštama, kad Lietuva nuo 2004 metų gegužės 1 dienos yra Ekonominės ir pinigų sąjungos narė, tačiau išlyga numato, kad šalis gali toliau naudoti nacionalinę valiutą, kol atitiks Mastrichto kriterijus. Kartu V.Vasiliauskas pažymėjo, kad Kipro ir Graikijos finansų problemos atsirado ne dėl euro.
„Kalbant apie Kiprą, apie Graikiją, tai ne euras yra problema. Problema yra tų valstybių ekonominės problemos – būtent nesugebėjimas tvarkytis su finansais, konkurencingumo praradimas, per daug išpūstas bankinis sektorius, kaip Kipro atveju. Tai yra pagrindinės problemos, bet ne pati valiuta kaip tokia yra problema“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Vyriausybė eurą siekia įsivesti 2015 metais. Tokiam siekiui pritaria ir daugelis ekonomistų, nors kai kurie įžvelgia pavojų, kad Lietuvai tai gali nepavykti dėl per didelės infliacijos.
