Šiuo metu bankai į fondą moka 0,45 proc., o kredito unijos – 0,2 proc. nuo turimų indėlių.
„Kai kurios kredito įstaigos (kredito unijos – red. past.) dabar Lietuvoje moka perpus mažesnes indėlių draudimo įmokas. Mano nuoširdžiu įsitikinimu, indėlių draudimo sistema turi būti paremta kiekvieno subjekto rizikos laipsniu ir įmokos faktiškai turėtų būti individualizuotos“, – interviu „Verslo žinių“ priedui „Bankai ir draudimas“ sakė Vitas Vasiliauskas.
Šiuo metu bankai į fondą moka 0,45 proc., o kredito unijos – 0,2 proc. nuo turimų indėlių.
„Dabar vyksta diskusijos, kokio dydžio turėtų būti tas fondas (...). Įmokų didinimas reiškia papildomas sąnaudas. Reikia bendros diskusijos su visa rinka. Dabartinėje aplinkoje staigūs judesiai nebūtų racionalūs. Todėl, mano manymu, neturėtų būti išimčių, kad tos įmokos būtų analogiškos, o toliau dėl modifikavimo reikia šnekėtis su rinka“, – sakė LB vadovas.
Anot jo, prieš „Snoro“ bankrotą fonde buvo sukaupta nemaža suma – 1,7 mlrd. litų, o dabar kiekvieną mėnesį fondas gauna maždaug po 15 mln. litų.
Keičiant indėlių draudimo sistemą ir inidividualizuojant rizikos laipsnį, nuo šių metų vidurio centrins bankas planuoja skelbti individualių rinkos dalyvių veiklos rezultatus.
„Keičiame praktiką nuo bendrų sektoriaus rezultatų skelbimo prie individualių, šitaip rinkai aiškiai parodytume kiekvieną individualią įstaigą. Vėliau galvosime apie pasikeitimus indėlių draudimo sistemoje“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Be to, anot jo, Indėlių draudimo fondo finansinės padėtis labai priklausys nuo Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris pasisakys dėl fondo kaip kreditoriaus eiliškumo ir kurios sprendimo tikimasi dar šią vasarą: „Esame gavę paklausimą iš teisėjo, kuriam buvo paskirta byla. Jis klausia mūsų nuomonės, tad iš to mes sprendžiam, kad pasirengimas nagrinėti yra prasidėjęs“.
