LB skaičiavimais, gyventojai ir verslas dėl euro poveikio palūkanoms šiemet sutaupė 40 mln. eurų.
Lietuva skolinosi rekordiškai pigiai ir palūkanų išlaidos už šiais metais išleistus skolos vertybinius popierius bus 70 mln. eurų mažesnės nei tuo atveju, jeigu Lietuvos reitingai nebūtų padidinti.
V.Vasiliauskas minėjo, kad Lietuvos ekonomiką teigiamai veikia eurosistemos vykdoma kiekybinio skatinimo programa.
„Mūsų dalyvavimas toje programoje yra pakankamai nuosaikus. Mums yra svarbios eksporto rinkos pirmiausia Europos Sąjungoje, euro zonoje, todėl antrinis efektas mums yra svarbesnis nei pirminis dėl to, kad vertybinių popierių rinka yra pakankamai sekli“, – sakė V.Vasiliauskas.
Programa, LB skaičiavimais, šiemet BVP augimą padidins 0,2 procentinio punkto (74 mln. eurų), o 2016 ir 2017 metais – po 0,1 procentinio punkto (39-41 mln. euro).
Įvedus eurą išnyko litų ir eurų keitimo išlaidos, kurios sudarydavo apie 70 proc. viso valiutos keitimo, taip pat nebeliko apsidraudimo nuo lito ir euro kurso svyravimo išlaidos.
Lietuvoje veikiančių bankų paslaugų ir komisinių pajamos per devynis šių metų mėnesius sumažėjo 10,6 mln. eurų.
V.Vasiliauskas pabrėžė, kad Lietuvoje fiksuojama defliacija, tai yra, kainos po euro įvedimo Lietuvoje krenta.
Euro įvedimas infliaciją Lietuvoje galimai padidino 0,04–0,11 procentinio punkto
Didžiausią įtaką tam daro pinganti nafta, kuri šį pirmadienį nusmuko iki 2004 metų lygio.
„Širdis džiaugiasi, kai nueini į kolonėlę ir matai, kaip litro skaitliukas sukasi greičiau nei euro skaitliukas“, – sakė LB pirmininkas.
Tiesa, euro įvedimas kainas šiek tiek padidino.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ skaičiavimais, euro įvedimas infliaciją Lietuvoje galimai pakėlė 0,04–0,11 procentinio punkto.
Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, euro įvedimo poveikis kainoms Lietuvoje buvo mažiausias. Latvijoje euras infliaciją padidino 0,12-0,21, Estijoje – 0,2-0,3 procentinio punkto.
