Dėl uždaryto itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio ir atakų prieš energetikos objektus Persijos įlankoje, nafta ir dujos smarkiai pabrango.
Pasak Ch. Lagarde, pasaulis susiduria su „didžiuliu neapibrėžtumu“, tačiau ECB yra gerai pasirengęs susidoroti su šiais neramumais, nes infliacija šiuo metu yra arti 2 proc., o euro zonos ekonomika tvirtai stovi ant kojų.
„Turime laipsnišką priemonių rinkinį, kaip reaguoti“, – trečiadienį sakydama kalbą Frankfurte sakė ECB vadovė.
Ji pabrėžė, kad politikos formuotojai „neveiks, kol neturėsime pakankamai informacijos apie sukrėtimo mastą ir trukmę“. „Tačiau dvejonės mūsų neparalyžiuos: mūsų įsipareigojimas pasiekti 2 proc. infliaciją vidutinės trukmės laikotarpiu yra besąlygiškas“, – pabrėžė Ch. Lagarde.
Praėjusią savaitę vykusio paskutinio posėdžio metu ECB, kaip ir tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau įspėjo apie didesnę infliaciją ir mažesnį ekonomikos augimą dėl karo.
Tačiau analitikai prognozuoja, kad ECB jau kitą mėnesį padidins skolinimosi išlaidas, kad suvaldytų numatomą vartotojų kainų šuolį.
Dėl padidėjusių pasaulinių naftos ir dujų kainų euro zonoje iš karto šoktelėjo benzino kainos, o tai atgaivino prisiminimus apie energetinį šoką, kilusį po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tuomet ECB susilaukė aštrios kritikos už tai, kad nepakankamai greitai padidino skolinimosi išlaidas, kad sustabdytų nevaldomą kainų kilimą.
Visgi Ch. Lagarde stengėsi nelyginti šių dviejų laikotarpių.
„Pradinis šokas kol kas vis dar yra mažesnis“, – sakė ji ir pridūrė, kad dabartinė situacija yra „palankesnė“.
Kai Rusija po Ukrainos karo pradžios apribojo dujų tiekimą į Europą, infliacija jau buvo didesnė dėl pandemijos sukeltų tiekimo grandinės problemų, o ekonomika susidūrė su darbo jėgos trūkumu, sakė ji. Dabar euro zonos ekonomika yra stabilesnėje padėtyje, o infliacija jau kurį laiką svyruoja prie ECB nustatytos ribos, pabrėžė Ch. Lagarde.
