Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad antrąjį ketvirtį žmonės iš kaupimo traukiasi lėčiau nei pirmąjį.
„Didžiausias pokytis buvo pirmąjį ketvirtį, netgi pirmosiomis sausio dienomis, jis vėliau tapo ramesnis. Akivaizdu, kad šio ketvirčio pasitraukimo tempai yra gerokai lėtesni. O tie žmonės, kurie norėjo likti sistemoje, lieka“, – LRT radijui antradienį sakė V. Rūkas.
Tokią pačią tendenciją mato ir „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
„Susidomėjimas yra nuslūgęs. Jis yra mažesnis nei pirmąjį ketvirtį, bet žmonės skambina, teiraujasi konsultantų įvairių klausimų. Klausimai išlieka panašūs, nors ir informacijos jau buvo daug ištransliuota pirmąjį ketvirtį ir jau matėsi, kad žmonės suprato visą tą principą, jau apsikeitė patirtimi ir pamatė, kokia yra tvarka, kokios yra galiojančios taisyklės“, – LRT radijui sakė M. Kozič.
Kaip rašė BNS, pensijų kaupimą pirmąjį ketvirtį nutraukė apie 550 tūkst. žmonių, arba beveik 40 proc. kaupiančiųjų, jiems išmokėta apie 3,2 mlrd. eurų.
Tuo metu antrojoje pakopoje liko kaupti apie 860 tūkst. žmonių.
LB duomenimis, 72 proc. (2,06 mlrd. eurų) gyventojų atsiimtų lėšų balandį buvo gyventojų sąskaitose, 16 proc. (450 mln. eurų) – išsigryninta, 3 proc. (80 mln. eurų) – skirta išankstiniam būsto paskolų grąžinimui, dar 3 proc. (80 mln. eurų) – išankstiniam vartojimo bei kitų paskolų grąžinimui, 1 proc. (30 mln. eurų) – įmokoms į trečiosios pensijų pakopos fondus ir investicinį gyvybės draudimą.
Dvejų metų galimybių langas pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti lėšas atsivėrė šių metų pradžioje ir baigsis 2027-ųjų pabaigoje.
Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,45 mln. gyventojų, o bendras jų sukauptas turtas siekė apie 10,6 mlrd. eurų.