Sekite 15min Google
Tarkime, turite laisvus 10 tūkst. eurų. Atlikime visiškai hipotetinį skaičiavimą. Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį, Eurostato duomenimis, siekė 5,6 proc. Jei tokia infliacija išliktų penkerius metus, šiandieninių 10 tūkst. eurų perkamoji galia po 5 metų atitiktų maždaug 7,6 tūkst. eurų dabartine verte, t. y. būtų kone ketvirtadaliu mažesnė. Realybėje infliacija greičiausiai palaipsniui mažės, bet ir švelnesnis scenarijus reiškia tą patį: nedirbančių pinigų perkamoji galia tyliai tirpsta.
Tai kodėl žmonės taip elgiasi? Dalis jų psichologiškai jaučiasi ramiau, kai pinigai po ranka. Kita dalis gyventojų neturi įpročio domėtis finansinėmis priemonėmis arba klaidingai mano, kad investavimas ar taupymas reikalauja daug žinių bei laiko. Paprasčiau laikyti juos „po pagalve“.
Kalbant apie tokias paprastas priemones kaip indėlis, veikia ir inercija: anksčiau palūkanos už juos buvo artimos nuliui, todėl susiformavo nuostata, jog perkelti pinigus į taupomąją sąskaitą ar terminuotąjį indėlį neapsimoka.
Elgseną veikia ir išoriniai veiksniai. Žinoma, yra žmonių, kurie žiūri į ilgalaikę perspektyvą ir nebijo galimų trumpalaikių sukrėtimų. Tačiau geopolitinis netikrumas, įkaitusi akcijų rinka bei didelė infliacija kuria papildomas paskatas ne tik laikyti neuždirbančius pinigus, bet ir išleisti juos „čia ir dabar“ nebūtiniems, impulso skatinamiems pirkiniams, nevertinant ilgalaikės finansinės ateities.
Pasirinkimas konservatyviems – geriau nei nieko
Turint laisvų lėšų ir abejojant dėl rizikingesnių investicijų, saugios ir paprastos priemonės, tokios kaip terminuotieji indėliai, turėtų sulaukti didesnio dėmesio.
Terminuotojo indėlio nereikėtų vertinti kaip priemonės, kuri visada ir visiškai apsaugo nuo infliacijos – apsauga nuo perkamosios galios nuvertėjimo yra tik dalinė. Nors dabartinės terminuotųjų indėlių palūkanos generuoja nemažas pajamas, infliacija yra aukštesnė, o ilgalaikis vertės auginimas galimas tik investuojant į rizikingesnius instrumentus.
Vis dėlto „iš dalies“ geriau nei „nieko“. Indėlis turėtų tenkinti finansinės pagalvės, trumpalaikio saugumo bei likvidumo poreikius ir amortizuoti infliacijos poveikį.
Kas laukia ateityje?
Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas. Kylant bazinėms palūkanų normoms, bankai ir kredito unijos paprastai didina siūlomas palūkanas už indėlius. Lietuvos rinkoje ši dinamika nėra visiškai sinchroniška – čia didesnes indėlių palūkanas dažnai labiau lemia konkurencija tarp mažesnių rinkos dalyvių, o ne tiesiogiai ECB sprendimai. Vis dėlto tikėtina, kad artimiausiu metu grąža už saugiai laikomas lėšas nemažės, o gali ir šiek tiek padidėti.
Kokio termino indėlį verta rinktis šiandien? Trumpesni terminai tinka tiems, kurie nenori ilgam įšaldyti lėšų, tikisi, kad pinigų prireiks greičiau, arba mano, kad palūkanos rinkoje dar kils. Ilgesnis terminas leidžia ilgesniam laikotarpiui užsitikrinti šiuo metu siūlomas patrauklias palūkanų normas, ypač jei ateityje prognozuojamas bendras palūkanų kritimas. Kaip rodo istorija, tiksliai prognozuoti palūkanų normų dinamiką net vidutiniu laikotarpiu nėra paprasta, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Kitos priemonės, leidžiančios saugiai įdarbinti pinigus ir gauti grąžą, yra Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP), taip pat taupymo lakštai ar gynybos obligacijos, nors jų grąža dažniausiai būna kiek mažesnė nei ta, kurią už indėlius siūlo mažesni bankai ir kredito unijos.
Žmogui, kuris turi 10 tūkst. eurų ir nežino, kur juos padėti, visų pirma reikėtų įsivertinti savo finansinę situaciją ir pasižiūrėti, ar jau turi bent 3 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinę pagalvę. Tiems, kurie taupo pensijai ar siekia aukštesnės grąžos, likusią, nuo pagalvės atskirtą sumos dalį geriau nukreipti į diversifikuotas investicijas – akcijas ar fondus.
Tačiau kol nėra aiškumo, kur ir kaip investuoti, pinigus, kurių artimiausiu metu neprireiks, visada galima bent laikinai pasidėti terminuotajame indėlyje arba taupomojoje sąskaitoje.
