Jis paaiškino, kad apie 2 mlrd. eurų kasmet skiriama anksčiau pasiskolintų lėšų grąžinimui, o likusi suma panaudojama biudžeto deficitui reguliuoti ir iždo pinigų rezervui nenumatytiems atvejams.
J. Rozenbergas sakė, kad skolos aptarnavimo išlaidos didėja ir dabar naujo skolinimosi palūkanų norma jau viršija 3 procentus.
Tačiau jis pabrėžė, kad paskutinį kartą skolindamasi tarptautinėse finansų rinkose Latvija užsitikrino palankesnes sąlygas, palyginti su Lietuva, kurios kredito reitingas yra aukštesnis, o ekonominė padėtis – geresnė.
Valstybės iždas praėjusią savaitę tarptautinėse finansų rinkose Latvijos vardu išplatino 10 metų trukmės euroobligacijų emisiją, pritraukęs 1,25 mlrd. eurų. Vertybinių popierių pajamingumas siekia 3,583 proc., o fiksuoto dydžio atkarpa – 3,5 procento.
Latvijos valstybės vertybinius popierius įsigijo apie 70 investuotojų iš įvairių Europos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Ispaniją ir Beniliukso šalis.
Bendra Latvijos euroobligacijų paklausa viršijo 2,5 mlrd. eurų.
Valstybės iždas agentūrai LETA tuomet pranešė, kad, įskaitant naujausią vertybinių popierių emisiją, iždas jau įvykdė 90 proc. savo skolinimosi plano, kuris šiais metais siekia 3,6 mlrd. eurų. Skolintomis lėšomis daugiausia grąžinama valstybės skola ir finansuojamas valstybės deficitas.
2025 metais valstybė turi grąžinti iš viso 2,127 mlrd. eurų skolų ir jau išmokėjo 1,795 mlrd. eurų.
Pasak iždo, Latvijos valstybės skola 2025 metų pabaigoje sieks 20,5 mlrd. eurų, arba 49 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir tebebus viena mažiausių euro zonoje ir Europos Sąjungoje (ES).
