Praėjusiais metais valdžios sektoriaus perviršis sudarė 221,2 mln. Eur, arba 0,5 proc. BVP. Fiskalinė institucija pažymi, kad 2017 m. valdžios sektoriaus perviršį lėmė vienkartinio pobūdžio veiksniai ir apskaitos principai (t. y. išlaidos ginkluotei kaupiamuoju principu 110 mln. Eur mažesnės).
„Valstybės finansų padėtis kaupiamuoju principu yra pateikiama tiksliau, nes įvykiai finansiniuose rodikliuose yra parodomi tada, kai jie įvyksta, o ne tada, kai iš arba į sąskaitą įplaukia pinigai. Dabar džiaugiamės perviršiais, tačiau ateityje išlaidos ginkluotei turės priešingą efektą – išlaidos kaupiamuoju principu bus didesnės nei pinigų principu, todėl planuojant maksimalias išlaidų ribas vidutiniu laikotarpiu būtina atsižvelgti į šį neapibrėžtumą“, – teigia fiskalinės institucijos vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.
Spartus 2017 m. ekonomikos augimas teigiamai veikia valdžios sektoriaus skolos dinamiką: 2017 m. pabaigoje ji sudarė 16,6 mlrd. Eur, arba 39,7 proc. BVP, ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,4 proc. BVP.
Fiskalinė institucija 2017 m. spalio mėn., vertindama 2018 m. valdžios sektoriui priskiriamus biudžetų projektus, pateikė nuomonę, kad jo perviršis sudarys 0,5 proc. BVP. Įvertinusi 2017 m. pagrindinių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų planų neįvykdymą ir 2018 m. I ketv. vykdymo tendencijas, fiskalinė institucija sumažino 2018 m. valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų pajamų projekcijas, atsižvelgė į 2018 m. patvirtintus savivaldybių biudžetus ir sprendimus, darysiančius įtaką didesnėms išlaidoms. Įvertinus šiuos veiksnius, 2018 m. numatomas valdžios sektoriaus perviršis mažinamas iki 0,2 proc. BVP.
Remiantis fiskalinės institucijos vertinimu, 2018 m. mažėja struktūrinis pirminis valdžios sektoriaus perviršis, todėl Lietuvos fiskalinė politika nekeičia vyraujančios prociklinės krypties. Tai reiškia, kad gerais laikais nebuvo ir nėra formuojama fiskalinė erdvė tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį skatinimą, o ne prociklinį konsolidavimą.
Kartu su Lietuvos stabilumo 2018 m. programos vertinimu fiskalinė institucija pateikė 2012–2017 metais valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais patvirtintų pagrindinių mokesčių – gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir akcizų – planų paklaidų vertinimą. Jo tikslas – atskleisti, kurią dalį mokesčio plano paklaidos lėmė netikėta ekonomikos raida. Analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai pusę gyventojų pajamų mokesčio plano absoliučiosios paklaidos lėmė geresni nei projektuota darbo rinkos rodikliai, pelno mokesčio – 12,9 proc. absoliučiosios paklaidos lėmė geresnis arba lėtesnis ekonomikos augimas, pridėtinės vertės mokesčio – 20,8 proc. absoliučiosios paklaidos lėmė galutinio vartojimo išlaidų projekcijos paklaida.
