Sekite 15min Google
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad didžiausia finansavimo dalis tenka produktų plėtrai ir eksportui (1,83 mlrd. eurų), o tyrimams ir prototipų kūrimui skiriama gerokai mažiau (atitinkamai 206,7 mln. eurų ir 491 mln. eurų). Be to, net ir sukurti ar komercializuoti produktai retai apsaugomi intelektinės nuosavybės teisėmis.
Dėl to, anot Valstybės kontrolės, inovacijų kelias gali nutrūkti du kartus – perspektyvioms idėjoms pereinant iš vieno kūrimo etapo į kitą ir siekiant apsaugoti jau sukurtus rezultatus bei paverčiant juos ilgalaikiu konkurenciniu pranašumu.
„Inovacijų politika negali baigtis finansavimo skyrimu. Valstybės tikslas – sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau idėjų nueitų visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki rinkos ir taptų intelektinės nuosavybės teisėmis apsaugotais sprendimais. Tam neužtenka pavienių priemonių – reikia vientisos sistemos, kuri viešąsias investicijas paverstų ilgalaike nauda šalies ekonomikai“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolė teigia, kad finansavimo priemonės veikia kaip atskirų instrumentų rinkinys, o ne vientisa sistema. Dėl nepakankamo jų tarpusavio susiejimo verslui sudėtingiau nuosekliai pereiti visus inovacijos vystymo etapus nuo mokslinių tyrimų iki produkto pateikimo rinkai, todėl dalis projektų taip ir nepasiekia rinkos.
Kaip rodo audito rezultatai, nebuvo nustatyta nė vieno projekto, gavusio finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose.
Be to, net ir sukūrus ar komercializavus produktą, jo intelektinė nuosavybė dažnai lieka neapsaugota. Iš 30 vertintų projektų 27 atvejais buvo sukurti arba komercializuoti produktai, tačiau patentuotas tik vienas.
Patentų paraiškų skaičius Lietuvoje daugiau kaip tris kartus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis – 2024 metais Lietuvoje pateiktos 45 patentų paraiškos milijonui gyventojų, kai ES vidurkis siekė 152.
Anot Valstybės kontrolės, tai lemia sisteminės priežastys – patento išdavimas trunka vidutiniškai 2–5 metus, tačiau patentavimo išlaidų kompensavimo priemonės galioja tik 1–24 mėnesius, todėl įmonės gali nespėti jomis pasinaudoti.
Valstybės kontrolė rekomenduoja pereiti nuo pavienių finansavimo priemonių prie vientisos inovacijų skatinimo sistemos, kuri užtikrintų nuoseklų projektų finansavimą visais etapais. Taip pat siūloma sukurti nuoseklią finansinę ir ekspertinę pagalbą viso patentavimo proceso metu.
Įgyvendinus rekomendacijas siekiama, kad projektų, gavusių finansavimą bent dviejuose nuosekliuose inovacijų kūrimo grandinės etapuose, dalis padidėtų nuo 0 iki 30 proc., o patentuotų arba kitomis intelektinės nuosavybės priemonėmis apsaugotų MTEP projektų rezultatų dalis – nuo 3 iki 20 proc.
2022–2025 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje verslo inovacijoms skatinti taikytos 174 finansavimo priemonės, kurioms numatyta daugiau kaip 3 mlrd. eurų.
