Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Valstybės skola šiemet pasieks naujus rekordus, deficitas – didesnis nei per praėjusią krizę

Išlaidų tempas ir pajamų nesurinkimas lems, kad valstybės skolos šoks į naujas aukštumas – šiemet skola viršys 50 procentų bendrojo vidaus produkto, o kitąmet artės prie 60 proc., naujausius skaičiavimus pateikia Valstybės kontrolė. Palyginimui, ankstesnės finansų krizės metu skolos aukščiausiai buvo padidėjusios iki beveik 40 proc. BVP.
Valstybės kontrolės konferencija
Valstybės kontrolės konferencija / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys 10,9 proc. BVP, o kitąmet – 4 proc. BVP. Biudžeto deficitas bus didžiausias bent per 15 metų ir didesnis nei per praėjusią finansų krizę 2009 m., projektuoja Valstybės kontrolė.

Tikėtina, kad iki COVID-19 sukelto ekonomikos nuosmukio buvusi pakankamai stabili valdžios sektoriaus skola, 2020 m. pasieks 50 proc. BVP lygį ir artės prie 60 proc. BVP Mastrichto skolos kriterijaus, vertina Fiskalinė institucija.

Valstybės kontrolė pažymi, kad būtina vykdyti tikslingą, ekonomikos augimą skatinančią fiskalinę politiką, kuomet numatomas ekonomikos nuosmukis. Tačiau teks galvoti, kaip ateityje mažinti skolas.

„Reikšmingai išaugus valdžios sektoriaus skolai, būtina numatyti jos mažinimo ateityje kryptį. Norime pabrėžti, kad, esant išskirtinėms aplinkybėms, pareiga vykdyti skaidrų, apdairų ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotą viešųjų finansų valdymą išlieka. Taigi ir šiuo metu valdžios sektoriaus išlaidas svarbu nukreipti į tas sritis, kurios šalies ekonominei raidai suteiks didžiausią naudą tiek ateinančiais mėnesiais, tiek ilguoju laikotarpiu“, – teigia Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė Agnė Kazlauskaitė.

Ataskaitoje taip pat atlikta Baltijos šalių ekonomikos skatinimo planų lyginamoji analizė, kurioje stebima, kad skolos didėjimo rodikliai, atsižvelgiant į BVP smukimą ir valdžios sektoriaus deficitus, yra panašūs: šalių skolos didėja daugiau nei 10 proc. p. BVP, valdžios sektoriaus deficitai siekia apie 10 proc. BVP. Ekonomikos skatinimo planai sudaro apie 5–7 proc. šalių BVP.

Rezervai mažesni nei planuota

Nors 2019 m. Lietuvos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, fiskaliniuose rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 8,6 proc. mažesnė, negu planuota, ir siekė 2 proc. BVP, rašo Valstybės kontrolė.

Taip pat nebuvo laikytasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės ir ne visi valdžios sektoriui priskiriami biudžetai buvo vykdomi laikantis fiskalinės drausmės taisyklių. Valdžios sektoriaus skola 2019 m. pabaigoje sudarė 36,3 proc. BVP.

Lietuvos stabilumo 2020 m. programos vertinimas atliktas pagal vertinimo metu aktualų Finansų ministerijos pateiktą 2-ąjį ekonominės raidos scenarijų, pagal kurį daroma prielaida, kad bendrasis vidaus produktas 2020 m. susitrauks 7,3 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius