Birželį Seimo jau priimtas Darbo kodeksas įsigalioja tik kitų metų sausį, todėl Seimas, prezidentė, darbdaviai, profsąjungos ir ekspertai turėtų laiko iki rudens diskutuoti dėl prezidentės pasiūlymų bei neskubėdami rasti tinkamą kompromisą, sakoma konfederacijos pranešime.
Patiriant milžinišką profsąjungų, atstovaujančių vos 8 proc. šalies dirbančiųjų, spaudimą, visai Lietuvai svarbus sprendimas priimtas vos per 5 dienas, - sakė V.Sutkus.
Seimo statutas prezidentės siūlymų nagrinėti po vieną neleidžia, todėl formaliai neatmetus viso pasiūlymų paketo, tolimesnė diskusiją būtų negalima, teigia verslo atstovai.
„Apgailestaujame, kad įstatymuose apibrėžti labai trumpi svarstymo terminai nesuteikė galimybės LR Prezidentei detaliai išdiskutuoti priimtą įstatymą su didžiausiomis darbo vietų kūrėjus atstovaujančiomis verslo organizacijomis. Patiriant milžinišką profsąjungų, atstovaujančių vos 8 proc. šalies dirbančiųjų, spaudimą, visai Lietuvai svarbus sprendimas priimtas vos per 5 dienas “, – sako Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas.
„Viena dalis Prezidentės siūlomų pataisų yra priimtinos, tačiau kita dalis yra taisytina, nes ardo Darbo kodekso modernumo idėją ir ne tik neprisideda prie darbo santykių modernizavimo, bet netgi blogina šiuo metu galiojančius Darbo kodekse numatytus reguliavimus. Deja, įstatymai numato, jog Seimas turi arba prezidentės pateiktiems visiems pasiūlymams pritarti, arba visus juos kartu atmesti. Todėl svarstyti ir balsuoti dėl kiekvieno Prezidentės pateikto pasiūlymo atskirai procedūros neleidžia. Taigi, būtų racionalu Seimui šiuo metu procedūriškai atmesti visą pataisų paketą ir grįžti prie atskirai pateiktų pataisų svarstymo rudens sesijoje“, – sako V. Sutkus.
Darbo vietų kūrėjų teigimu, priėmus prezidentės siūlymus, terminuotų sutarčių taikymas faktiškai taptų neįmanomas, iš esmės būtų panaikinta suminė darbo apskaita ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje, kas ypač aktualu tokių reikšmingų profesijų, kaip ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir medikai, atstovams. Be to, de facto būtų įtvirtinta privaloma narystė profsąjungose, įtvirtinamas vienos profesinės sąjungos dominavimas visų kitų profsąjungų atžvilgiu bei eliminuotos demokratiškesnį darbuotojų atstovavimą užtikrinančios darbo tarybos, būtų esmingai nutolta nuo demokratinio ir skaidraus socialinių partnerių dalyvavimo Trišalėje taryboje.
Profsąjungoms taip pat būtų suteikiama išskirtinė privilegija disponuoti dažnai įmonių išlikimo sąlyga esančiomis verslo paslaptimis, nes įmonėms taps privaloma profesinių sąjungų atstovams atskleisti komercines įmonės paslaptis. Įmonės vadovybė su profesinėmis sąjungomis turės derinti ir naujų technologinių procesų įvedimo tvarką, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą. Tik profsąjungoms būtų leista ir deleguoti atstovus į valstybės ir savivaldybės įmonių valdybas.
„Akivaizdu, jog siūlymų parengimui pritrūko laiko, nes siūlymuose esama ir aiškiai nelogiškų nuostatų, pavyzdžiui, nekonkuravimo susitarimai galiotų ne tik nutrūkus darbo santykiams, bet ir jų metu. Taigi, susidarytų absurdiška situacija, kai įmonėje dirbančiam darbuotojui turėtų būtų mokamas konkretus priedas prie atlyginimo vien už tai, kad tuo pat metu jis nedirbtų konkurentų bendrovėje. Įvedusi tokį reguliavimą Lietuva taptų bene pirmąja civilizuota valstybe įtvirtinusia tokią „premijavimo“ sistemą“, – skelbiama pranešime.
Po kelerių metų intensyvaus darbo, politinių ir teisinių diskusijų, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano prof. Tomo Davulio vadovaujama nepriklausomų Lietuvos mokslininkų darbo grupė, parengė išsamią studiją su pasiūlymais darbo teisę, užimtumą ir socialinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pataisomis.
Šių metų birželio 21 d. LR Seimas priėmė naują Darbo kodekso redakciją, kurią liepos 4 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo ir grąžino Seimui iš naujo svarstyti. Iš 260 Darbo kodekso straipsnių Prezidentė pasiūlė iš viso 79 pataisymus.
