Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Škvalo Lietuvoje išvartyti medžiai verslui naudos greičiausiai neatneš

Savaitgalį praūžęs škvalas šalies miškus, kelius ir miestų gatves bei kiemus nuklojo išverstais medžiais, jų šakomis ir kitomis medienos nuolaužomis. Patirti nuostoliai skaičiuojami milijonais. Galbūt bent dalį jų galėtų atsverti išradingai panaudojus lūženas gautas pelnas? Verslo atstovai kraipo galvas – apčiuopiamos naudos iš stichijos paliktos medienos išpešti greičiausiai nepavyks.
Po audros
Po audros / 15min.lt skaitytojo Daliaus Z. nuotr.

Lietuvos baldų gamybos įmones, su baldų sektoriumi susijusius žaliavų ir paslaugų tiekėjus, valstybines ir mokslo įstaigas bei kitas organizacijas ir specialistus vienijančios asociacijos „Lietuvos baldų klasteris“ koordinatorius Vytautas Galvydis pirmadienį sakė, jog verslininkams minčių, kaip panaudoti škvalo išverstą medieną kol kas nekilo. Anot jo, ši galimybė galėtų dominti vienintelę įmonę – Kazlų Rūdoje įsikūrusią UAB „Girių bizonas“, gaminančią baldinę plokštę.

Kai 1999 metais Lietuvoje siautė uraganas „Anatolijus“, tada išvartos tikrai padarė įtakos ir medienos pasiūlai, ir kainai visoje Šiaurės Europoje. O tai, kas įvyko šią vasarą, yra palyginti smulkmena.Pasak medienos produkcijos gamintojų ir prekybininkų asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto, savaitgalį praūžusio škvalo palikta mediena – tik lašas jūroje. „Kai 1999 metais Lietuvoje siautė uraganas „Anatolijus“, tada išvartos tikrai padarė įtaką ir medienos pasiūlai, ir kainai visoje Šiaurės Europoje. O tai, kas įvyko šią vasarą, yra palyginti smulkmena. Lietuvoje bendrai per metus tiek iš privačių, tiek iš valstybinių miškų pagaminama 6–6,5 milijonų kubinių metrų pardavimui tinkamos apvalios medienos. Nėra ką lyginti su viena naktimi...“ – kalbėjo R.Beinortas.

Generalinės miškų urėdijos pirmadienį paskelbtais preliminariais skaičiavimais, per gamtos siautėjimus išlaužyta ir suniokota apie 150 tūkst. kietmetrio (vien medienos masės kubinių metrų  medienos).

Tiks nebent kurui

Asociacijos direktorius svarstė, kad verslininkai greičiausiai neišpeš nė minimalios naudos iš škvalo suverstos medienos. Visų pirma, stichija nepaliko vertingiausios apvaliosios medienos rūšies – rąstų. Pasak R.Beinorto, medienos plokščių gaminti taip pat neišeis. „Tai, ką paliko škvalas, yra – šakos ir panašiai – teoriškai yra kirtimų, šiuo atveju – audros atliekos. Iš tokios medienos galima nebent gaminti kurą, briketus, granules“, – kalbėjo „Lietuvos medienos“ direktorius. 

Kurui malkas turbūt naudos ir kauniečiai. Bene masiškiausiai nuo škvalo nukentėjusio miesto valdžia gyventojams leido patiems tvarkyti galingo vėjus išverstus medžius, taigi galima iš jų pasigaminti malkų ir išsivežti naudoti savo reikmėms. Viena iš stichijos padarinius likviduojančių įmonių laikinojoje sostinėje – bendrovė „Kauno švara“ – sugalvojo, kaip dar panaudoti išverstus medžius. Jos atstovai buvo užsiminę, kad sveikus medžių kamienus ketina atiduoti menininkams. Esą iš šios medienos drožėjai ar skulptoriai galėtų sukurti įvairių objektų, papuošiančių miestą.

DAUGIAU INFORMACIJOS APIE AUDRĄ LIETUVOJE
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius