„Nors pastaruosius dvejus metus vidutinio dydžio įmonės daugiau investavo į rizikų valdymą, pačios mažiausios vis dar vengia išlaidų darydamos prielaidą, kad žalos joms nebus tokios didelės, o patiriami nuostoliai bus įveikiami savarankiškai. Visgi realybė yra tokia, kad net nedidelis nenumatytas incidentas gali reikšmingai sutrikdyti bei gerokai apsunkinti tolimesnę smulkaus verslo veiklą“, − sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius.
Ekspertas akcentuoja, kad vertinant potencialiai draustinas rizikas, jos paprastai skirstomos į tris pagrindines kategorijas. Tai yra nekilnojamojo turto valdymas, veiklos vykdymas ir produkto civilinė atsakomybė.
Ne perteklinės išlaidos, o būtina investicija
SVV įmonių tyrimo duomenimis, net 19 proc. visų įmonių, turinčių iki 250 darbuotojų, nedraudžia verslo jokiu neprivalomuoju draudimu. Pagrindinės nurodomos to priežastys – poreikio nematymas ir įmonėse sprendimus priimančių vadovų ar savininkų prielaidos, kad jų verslui nieko nenutiks.
„Vis dar susiduriame su klaidingu įsitikinimu, jog mažam bei vidutiniam verslui nebūtina draustis civilinės atsakomybės draudimu, nes jis nesusidurs su reikšmingais iššūkiais. Tai būdinga administracinę veiklą vykdantiems verslams, pavyzdžiui, internetine prekyba užsiimančioms įmonėms ar mažoms parduotuvėms, kuriose iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad nėra akivaizdžių pavojų“, – teigia S.Lisauskas.
Pasak eksperto, civilinė atsakomybė gali kilti net ir nesant tiesioginio ryšio su gamybiniais ar kitais pavojų galinčiais kelti procesais. Pavyzdžiui, pagal Civilinį kodeksą pastato savininkas yra atsakingas už įvykius, kurie nutiko jo valdose, net jei jie įvyko be jo kaltės.
„Praėjusiais metais toks atvejis nutiko vienam smulkiojo verslo savininkui, kai nuomojamose patalpose nakties metu kilo ir išplito gaisras. Išmokėtos žalos suma buvo fiksuota kaip maksimali ir viršijo 48 tūkst. eurų“, − komentuoja S.Lisauskas.
Vis dėlto, remiantis tyrimo duomenimis, mažos ir vidutinės įmonės per ateinančius trejus metus planuoja naudoti daugiau papildomų rizikos valdymo priemonių, lyginant su jų planais prieš dvejus metus.
„Tai – sveikintinas strateginis pokytis, kuris rodo augantį aktualumą ir besikeičiantį verslų požiūrį į rizikų valdymą. Mūsų duomenimis, per pastaruosius dvejus metus smulkaus bei vidutinio dydžio įmonės susidūrė su daugiau nei 800 žalų atvejais, kurių bendra patirtų nuostolių suma siekė 1,6 mln. eurų. Tad įmonės vis labiau įvertina tai, jog civilinės atsakomybės draudimas yra ne perteklinės išlaidos, o būtina investicija verslo stabilumui išlaikyti“, – pažymi S.Lisauskas.
Ne tik padengia finansinius nuostolius
„Lietuvos draudimo“ eksperto teigimu, verslo civilinės atsakomybės draudimas dažnai suvokiamas pernelyg siaurai – tik kaip mechanizmas, kompensuojantis tiesiogiai sukeltą žalą.
Vis dėlto tokio draudimo nauda yra kur kas platesnė, nes jis padeda ne tik padengti finansinius nuostolius, bet ir apsaugoti įmonės reputaciją, sklandžiai ir operatyviai išspręsti kitas įvairaus pobūdžio problemas.
„Kilus žalai, draudimo bendrovė ne tik atlygina nuostolius, bet ir suteikia ekspertines konsultacijas – tai yra, pataria, kokius dokumentus surinkti, į kokias institucijas kreiptis ir kokius veiksmus būtina atlikti. Daugeliui verslų šis aspektas neatrodo svarbus iki tol, kol tenka susidurti su patirtų ar padarytų žalų administravimu“, – sako S.Lisauskas.
Pasak eksperto, draustis rekomenduojama net pačioms jauniausioms įmonėms. Pirmiausia patariama pradėti nuo veiklos draudimo, kadangi jis užtikrina įmonės tęstinumą ir saugumą, o kasmet atnaujinant draudimo sutartis, būtina įvertinti ir pasikeitimus versle – ar padidėjo veiklos apimtys, ar buvo įdiegti nauji darbo ir veiklos metodai, kokios naujos rizikos gali iškilti žvelgiant į ateitį.
„Svarbu nuolat peržiūrėti apdraustas rizikas, kurios paprastai skirstomos į tris pagrindines kategorijas: nekilnojamojo turto valdymą, veiklos vykdymą ir produkto civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, ne visos rizikos įtraukiamos iš karto, tačiau svarbu atsižvelgti ir į papildomas, pavyzdžiui, aplinkos užteršimo riziką. Jei pradžioje įmonės veikla nekėlė didelės taršos, tačiau vėliau pasikeitus veiklos pobūdžiui galbūt iškilo didesnė grėsmė, tad šią riziką būtina įtraukti į draudimo apsaugas“, – detalizuoja „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Verslo civilinės atsakomybės vairas – patikimose rankose
Įmonėms pasirinkus verslo civilinės atsakomybės draudimą, žalos reguliavimo procesas perimamas draudikų, užtikrinant visapusišką pagalbą. Įvykus incidentui, pirmiausia prašoma pateikti reikiamus dokumentus ir kontaktus, taip pat padedama gauti reikalingą informaciją iš atitinkamų institucijų, tokių kaip, policija, greitoji medicinos pagalba, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
„Gavę pranešimą apie draudimo žalą, pirmiausia vertiname, ar dėl įvykio kyla civilinė atsakomybė. Jei draudėjas atsako už padarytą žalą, nustatomos atsakomybės ribos ir aiškinama, kur ji taikoma, o kur ne. Tolesnis žalos reguliavimas apima derybas su nukentėjusiuoju, siekiant įvertinti, ar prašomos kompensacijos atitinka tikrus patirtus nuostolius. Šis procesas užtikrina, kad verslai galėtų efektyviai ir greitai susitvarkyti su galimomis žalos situacijomis, sumažinant finansinius nuostolius ir išlaikant verslo stabilumą“, – pabrėžia „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius S.Lisauskas.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu 2025 m. vasario mėnesį KOG institutas atliko smulkaus ir vidutinio verslo tyrimą apie išorines rizikas ir jų valdymą. Buvo apklaustos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų; iš viso buvo atliktos 402 apklausos.
