„Be abejo, verslas yra suinteresuotas, kad darbuotojai būtų kaip įmanoma efektyvesni ir duotų didesnę naudą už tą investiciją, kurią darbdavys daro samdydamas žmogų (...). Jeigu ateitų iniciatyva iš įmonės vadovo ir vienos įmonės tikrintų, o kitos – netikintų, tai, be abejo, tada būtų kažkokios diskusijos, o jeigu tai yra visuotina, visuomenė susitaria, kad tokiu būdu mes turime spręsti šitą problemą, tada ta problema išnyksta, nebėra to skirtumo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė jis.
Anot M.Dubnikovo, blaivumo tikrinimas neturėtų kelti darbuotojų nepasitenkinimo.
„Galima pritempinėti, kad tikrinimas dėl alkoholio yra pažeminimas, bet vargu, ar tai yra pažeminimas. Tai yra darbo standarto atitikmuo (...). Finansų sektoriaus žmogus negali sakyti, kad nesitikrins žinių, nes jį tai žemina, nes jis perskaitė labai daug knygų. Tai nelabai matau skirtumo tarp šio parametro ir kito“, – dėstė jis.
Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė konservatorių, „valstiečių“, socialdemokratų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovų teiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma privalomai tikrinanti tuos darbuotojus, kurie dirba pavojingą darbą ar vairuoja transporto priemones. Toliau pakeitimus Seimas svarstys rudenį.
Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad daugiausia sunkiai susižalojusių ir žuvusių neblaivių darbuotojų tenka statybų sektoriui. Per dešimtmetį Lietuvos statybos sektoriaus įmonėse mirtinas traumas patyrė per 150 darbuotojų (iš jų trečdalis buvo neblaivūs), sunkiai traumuota per 400 darbuotojų (kas penktas – neblaivus).
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2015 ir 2016 metais įvyko po 14 (beveik dvigubai mažiau negu 2014 metais) sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, kai darbuotojai buvo neblaivūs. Jų kraujyje buvo nustatyta 0,46-2,82 promilės alkoholio.
