„Lietuvos rytas“ pateikia tokios situacijos pavyzdį – prekybos centrą „Statau“ Vilniuje valdančios bendrovės „Broksita“ akcininkas Rūtenis Paukštė teigia, kad dėl finansinių sunkumų paprašęs SEB banko pakeisti kredito grąžinimo sąlygas verslininkas mainais už šią paslaugą pasirašė laidavimo asmeniniu turtu sutartį.
Po mėnesio bankas atsisakė skolinti apyvartinėms lėšoms, netrukus verslininkas gavo laišką kuriame reikalaujama grąžinti 16 mln. litų paskolą ir palūkanas. Sąskaitos buvo areštuotos, o prekybos centrą teko uždaryti. Dabar su SEB banku verslininkas teisiasi. Verslininkas teigia, kad iš jo reikalaujam sumokėti to, ko jis niekada neturės, jam užkrautos ir baudos – 800 tūkst. litų palūkanų kasmet. SEB teigia, kad nutraukė sutartis, nes įmonės finansinė padėtis vis blogėjo, nebuvo vykdomos banko iškeltos sąlygos.
Patys bankininkai teigia, kad siūlydami laidavimo sutartis jie nemėgina pakenkti klientams. SEB atstovas Arvydas Žilinskas teigia, kad papildomą verslo riziką turėtų prisiimti ne tik bankas, bet ir klientas.
„Swedbank“ Verslo klientų departamento direktorius Mindaugas Steikūnas „Lietuvos rytui“ teigė, kad verslininkų skundai nepagrįsti, pasirašant naują ar keičiant šiuo metu galiojančią sutartį papildomas saugiklis pritaikomas maždaug kas dešimtam.
Tuo tarpu verslininkus konsultuojantis advokatas Andrius Pranckevičius mano, kad bankai puolė piršti savo klientams naują saugiklį dėl gerokai kritusios už kreditus įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Advokato teigimu, bankai stengiasi papildomai apsidrausti, o tai rodo, kad prieš kelis metus dalindami kreditus bankai gerokai pervertino verslininkų turtą.
