Šiandien ši kryptis įgauna dar didesnę reikšmę. Europa sparčiai didina investicijas į gynybą, tačiau ilgalaikį pranašumą lems ne vien didesni biudžetai. Jį lems ekonomikos, gebančios kurti technologijas, pritraukti investicijas ir sparčiai didinti gamybos pajėgumus.
Suomijos pavyzdys rodo, kad aukštas produktyvumas, konkurencinga pramonė ir didelė pridėtinė vertė kuriami nuosekliai investuojant į mokslą, technologijas ir inovacijas. Būtent tokia ekonomika šiandien tampa ir valstybės saugumo pagrindu.
Po didesnių gynybos biudžetų prasideda konkurencija dėl pramonės
NATO viršūnių susitikimas užbaigė vieną etapą – sąjungininkai apsisprendė dėl didesnių investicijų į gynybą. Kitas etapas bus dar sudėtingesnis. Papildomos lėšos pačios nesukuria nei gamyklų, nei technologijų, nei tiekimo grandinių. Ir būtent dėl jų dabar prasideda konkurencija.
Ankaroje vykęs NATO gynybos pramonės forumas parodė, kad Aljansas iš esmės keičia savo santykį su pramone. Forume paskelbta daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių vertės gynybos užsakymų ir pramoninių susitarimų. Tarp jų – apie 4,5 mlrd. JAV dolerių programa pradėti derybas dėl iki dešimties „Saab GlobalEye“ ankstyvojo perspėjimo orlaivių, 200 mln. eurų vertės septynerių metų NATO saugaus ryšio tinklo projektas bei nauji bendri gynybos pramonės projektai.
Iki šiol NATO daugiausia apibrėždavo, kokių karinių pajėgumų reikės Aljansui. Sprendimus, kur investuoti į gamybą, technologijas ar naujas gamybos linijas, priimdavo valstybės ir verslas. Dabar pramonė anksčiau sužino, kokių pajėgumų reikės ateityje. Gynybos sektoriuje, kuriame investicijos planuojamos ne vieniems metams, toks aiškesnis poreikio signalas leidžia daug greičiau priimti reikiamus sprendimus.
Svarbiausia šių pokyčių žinia – Europa pereina nuo diskusijos apie gynybos biudžetus prie diskusijos apie gynybos finansavimą.
Tam vien valstybių biudžetų nepakanka. Gynybos pajėgumai bus kuriami ten ir tiek, kiek pačios įmonės galės investuoti į naujas gamyklas, technologijas ir gamybos plėtrą. Tai reiškia, kad gynybos finansavimas yra ne tik viešųjų finansų, bet ir bankų kreditavimo, institucinių investuotojų, garantijų sistemų bei kapitalo rinkų klausimas.
Karas Ukrainoje taip pat pakeitė supratimą apie tai, kas šiandien kuria konkurencinį pranašumą. Tradicinėje gynybos pramonėje naujų produktų kūrimas dažnai buvo matuojamas metais. Tačiau bepilotės sistemos, elektroninė kova ir programinės įrangos sprendimai nuolat keičiami pagal kovinę patirtį. Konkurencinį pranašumą vis dažniau lemia ne vien technologijos sudėtingumas, bet ir gebėjimas jas greitai pritaikyti.
Šis pokytis keičia ir tai, kas laikoma strateginiu gynybos pajėgumu. Greta šarvuotos technikos, aviacijos ar oro gynybos sistemų vis didesnę reikšmę įgauna optika, jutikliai, autonominės sistemos, dirbtinis intelektas ir programinė įranga. Šiose srityse technologijų ciklai trumpesni, o naujų sprendimų kūrimo tempas tampa ne mažiau svarbus už gamybos apimtį.
Lietuva jau šiandien turi įmonių, dirbančių būtent tuose segmentuose, kuriuose technologijų atnaujinimo ciklai trumpiausi. NATO gynybos pramonės forume Ankaroje dalyvavo ir Lietuvos įmonės „Aktyvus Photonics“ bei „Unmanned Defence Systems“ (UDS). Tai dar vienas signalas, kad Lietuvos gynybos pramonė gali būti ne tik gamybos partnerė, bet ir technologijų kūrėja tose srityse, kuriose Europos rinka dar tik persitvarko
Kapitalo kaina tampa konkurencingumo klausimu
Kad tokios įmonės augtų, būtinas konkurencingas finansavimas. Lietuvai šis klausimas ypač aktualus. Didiname gynybos išlaidas, leidžiame gynybos obligacijas, ieškome papildomų finansavimo šaltinių. Tačiau tai neišspręs reikiamų investicijų į gynybos pramonę problemos, jeigu kapitalo prieinamumas verslui ir toliau bus mažesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Lietuvos verslas už finansavimą vis dar moka daugiau nei dauguma euro zonos įmonių. Ir tai lemia ne vien pinigų politika. Esame Europos Sąjungos ir NATO rytinio flango valstybė, todėl tarptautinės finansų rinkos mūsų regionui taiko didesnę geopolitinės rizikos kainą. Ją savo ruožtu didina ir sistemingos priešiškų valstybių dezinformacijos kampanijos, kurios formuoja didesnį regiono rizikos suvokimą tarp investuotojų.
Jeigu Europa nusiteikusi sparčiai didinti gynybos pramonės pajėgumus, ji negali palikti šios problemos spręsti vien rinkai. Nes tuomet susidarys paradoksas – valstybės, esančios arčiausiai geopolitinės grėsmės ir sparčiausiai didinančios investicijas į gynybą, susidurs su brangiausiu ir sunkiausiai prieinamu finansavimu. Investicijos bus nukreipiamos ne ten, kur jos būtų prasmingiausios Europos saugumui, o ten, kur kapitalo kaina mažesnė.
Jeigu siekiame pavyti Suomiją, Lietuvos įmonės turi konkuruoti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Suomijos verslas. Aukštesnis produktyvumas, spartesnės inovacijos ir didesnė pridėtinė vertė neatsiras savaime, jeigu kapitalas Lietuvoje ir toliau kainuos brangiau nei kitose Europos valstybėse.
Todėl Europa turi kalbėti ne tik apie didesnius gynybos biudžetus, bet ir apie tai, kaip sudaryti sąlygas pramonei investuoti į naujas technologijas, gamybos pajėgumus ir inovacijas. To finansavimo priemonės turėtų kompensuoti geopolitinės rizikos poveikį strategiškai svarbioms investicijoms rytinio flango valstybėse. Investicijos turi būti nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia Europos saugumui ir konkurencingumui.
Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai suteikia galimybę šį klausimą perkelti į Europos darbotvarkę. Kartu su Lenkija, kitomis rytinio Bendrijos flango valstybėmis ir „BusinessEurope“ turime siekti, kad būsimos ES gynybos finansavimo priemonės ne tik didintų investicijų apimtį, bet ir kompensuotų geopolitinės rizikos poveikį.
Pavykime Suomiją – Lietuvos konkurencingumo kryptis
Pavykime Suomiją – tai ilgalaikė Lietuvos konkurencingumo kryptis. Mokesčių sistema, energetika, švietimas, inovacijos, kapitalo rinkos, administracinis reguliavimas ir gynybos pramonė turi veikti viena kryptimi – didinti Lietuvos produktyvumą, konkurencingumą ir gyventojų gerovę. Po sprendimo didinti gynybos išlaidas prasideda kita konkurencija – kur bus projektuojamos naujos technologijos, kuriamos bendros įmonės ir plečiamos tiekimo grandinės.
Lietuvai neužteks tik sparčiai didinti gynybos išlaidas. Didžiausia vertė – kuriami produktai ir technologijos. Būtent tokios ekonomikos siekiame, norėdami priartėti prie Suomijos pagal BVP vienam gyventojui.
