Sekite 15min Google
Šių apdovanojimų tikslas – skatinti perkančiąsias organizacijas ir perkančiuosius subjektus dalytis gerąja praktika, pristatyti inovatyvius ir žaliuosius pirkimus bei naujus ir efektyvius pirkimų organizavimo ir valdymo būdus.
Apdovanojimai skirti trijose kategorijose – inovatyvių ir žaliųjų pirkimų bei gerosios pirkimų praktikos. Nugalėtojus vertino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Aplinkos ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Inovacijų agentūros ekspertai.
Viešieji pirkimai yra viena didžiausių valstybės ekonominio poveikio priemonių. Vien 2025 m. jų vertė Lietuvoje viršijo 10 mlrd. eurų.
„Daugiau kaip 10 mlrd. eurų viešųjų pirkimų rinka yra didelė valstybės ekonominė galia. 1,1 mln. pirkimų, kuriuos kasmet vykdo 3,4 tūkst. organizacijų, reiškia milijonus sprendimų, galinčių daryti įtaką tam, kokias technologijas kuriame, kokias paslaugas teikiame ir kokia kryptimi juda mūsų ekonomika. Todėl viešieji pirkimai turi būti vertinami ne tik kaip būdas efektyviai panaudoti valstybės lėšas, bet ir kaip priemonė skatinti inovacijas, verslo augimą bei Lietuvos konkurencingumą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžia, kad aplinkosauginiai kriterijai tampa neatsiejami nuo kokybės.
„Europos Sąjungos teisė vis aiškiau rodo, kad viešieji pirkimai nebėra tik būdas įsigyti prekes ar paslaugas – jie tampa strateginiu politikos įgyvendinimo įrankiu. ES viešųjų pirkimų taisyklės aplinkosauginių kriterijų taikymą integruoja į konkrečių sektorių reikalavimus. Tai reiškia, kad tvarumas viešuosiuose pirkimuose iš pasirinkimo palaipsniui tampa neatsiejama kokybiško pirkimo dalimi“, – sako I.Andriulaitytė.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas akcentuoja ilgalaikę viešųjų pirkimų naudą.
„Lyderių konkurse atrinktų pirkimų vykdytojų pavyzdžiai parodo, ką reiškia pirkimų lyderystė: čia svarbu ne tik laikytis taisyklių, bet ir ieškoti sprendimų, kurie būtų tvaresni, efektyvesni, išmanesni ir kurtų kuo daugiau ilgalaikės vertės visuomenei. Geras pirkimas gali mažinti taršą, skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą, diegti žiediškumo principus ir keisti kasdienius vartojimo įpročius. Jis gali stiprinti kibernetinį saugumą, pasitelkus skaitmeninius sprendimus taupyti šimtus darbo valandų. Dėkojame už tikrą lyderystę, kuri matuojama ne tuo, kaip pirkimas atliktas, o tuo, kokį pokytį jis sukūrė“, – sako D.Vedrickas.
Inovatyvūs pirkimai: nuo DI iki šilumos iš nuotekų
Šioje kategorijoje vertinamas įsigyto sprendimo naujumas, jo poveikis organizacijos veiklai ar klientų patirčiai, ilgalaikė vertė ir galimybės pritaikyti sprendimą kitose organizacijose.
Respublikinė Klaipėdos ligoninė – už išmanų vaistų išdavimą
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje įdiegta iSVIS sistema automatizuoja vaistų paskyrimo, gavimo ir išdavimo pacientams procesą.
Ji mažina riziką pacientui išduoti ne tuos vaistus ar vaistus skirti ne tam pacientui, taip pat taupo medicinos personalo laiką. Projektas svarbus ir tuo, kad tokie automatizuoti sprendimai Lietuvos ligoninėse dar tik skinasi kelią.
Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokykla – už duomenimis grįstus sprendimus
Mokykla įvertinta už dirbtiniu intelektu ir statistiniais duomenimis paremtą sistemą, jungiančią duomenų analizės, pamokų planavimo ir administravimo priemones.
Ji leidžia sistemingiau vertinti mokinių pasiekimus ir kitus ugdymo duomenis, greičiau pastebėti tendencijas bei priimti labiau duomenimis pagrįstus ugdymo ir vadybos sprendimus.
„Miesto gijos“ – už nuotekų šilumos panaudojimą
AB „Miesto gijos“, pagal UAB „Šilos“ įgaliojimą vykdžiusi pirkimą, įvertinta už projektą, kuriuo numatoma panaudoti nuotekų valykloje į Nerį išleidžiamų išvalytų nuotekų šiluminę energiją.
Skaičiuojama, kad ši atliekinė šiluma galėtų patenkinti iki 6 proc. viso Vilniaus šilumos poreikio – tai prilygtų maždaug 24 tūkst. 50 kv. metrų ploto būstų šildymui. Projekte numatyta įrengti apie 23 MW galios šilumos siurblius ir 8 tūkst. kubinių metrų šilumos akumuliacinę talpą.
CPO LT – už inovatyvų DI taikymą viešuosiuose pirkimuose
CPO LT įvertinta už generatyviniu dirbtiniu intelektu paremtą sprendimą, skirtą viešųjų pirkimų objektų kainų analizei, prognozavimui ir centralizuotų pirkimų sutaupymams vertinti.
Sistema leidžia lyginti CPO LT elektroniniame kataloge įvykusių pirkimų kainas su rinkos kainomis, analizuoti didelius duomenų kiekius ir tiksliau planuoti pirkimams reikalingas lėšas. Pirkimo vertė siekė 91,3 tūkst. eurų be PVM, pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai.
Žalieji pirkimai: mažiau taršos ir daugiau žiediškumo
Šioje kategorijoje vertinami išplėstiniai aplinkosaugos kriterijai, išskirtinės pirkimo objekto aplinkosauginės savybės, žiediškumo principai ir inovacijos, mažinančios neigiamą poveikį aplinkai.
„Miesto gijos“ – už aplinkai draugišką šilumos tiekimą
AB „Miesto gijos“ įvertinta už Salininkų katilinėje numatytą šilumos siurblių ir akumuliacinės talpos įrengimą.
Priklausomai nuo klimato sąlygų, atsinaujinantys ištekliai galėtų padengti nuo 50 iki 80 proc. metinio šilumos tinklo poreikio, o naudojama technologija leistų sumažinti CO₂ emisijas maždaug 1,5 tūkst. tonų per metus.
16 vandeniliu varomų autobusų Vilniui
„Miesto gijos“, pagal UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įgaliojimą, vykdo 16 naujų vandeniliu varomų autobusų pirkimą.
Tokie autobusai ypač aktualūs ilgiems maršrutams, kuriuose per dieną nuvažiuojama 250 kilometrų ir daugiau. Autobusams skirtas žaliasis vandenilis gaminamas „Miesto gijų“ pastatytoje 3 MW gamykloje, kurios pajėgumo užtektų maždaug 40 autobusų.
Anykščiai – už žiediškumo principų įgyvendinimą
Anykščių rajono savivaldybė įvertinta už vieną pirmųjų Lietuvoje daugkartinių maisto išsinešimo indų sistemų.
Prie jos prisijungė daugiau kaip 16 miesto maitinimo įstaigų. Klientas už daugkartinį indą sumoka užstatą, o panaudojęs gali jį grąžinti bet kurioje partnerių vietoje. Savivaldybė įsigijo 2 tūkst. daugkartinių dėžučių ir 1 tūkst. sriubos indelių.
Geroji pirkimų praktika: kai tobulinamas pats procesas
Šioje kategorijoje vertinama, kaip nauji pirkimų organizavimo, vertinimo, skaitmeninimo ar rizikų valdymo būdai leidžia pasiekti geresnių rezultatų ir ar tokią praktiką galėtų pritaikyti kitos organizacijos.
VERT – už kibernetinio saugumo kompetencijų stiprinimą
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertinta už kibernetinio saugumo brandos didinimą viešuosiuose pirkimuose ir institucijų telkimą bendram žinių stiprinimui.
Taryba kartu su kibernetinio saugumo specialistais išanalizavo pasikeitusį reguliavimą, parengė metodinę medžiagą ir ja pasidalijo su kitomis priežiūros institucijomis. Viena svarbiausių išvadų – kibernetinio saugumo specialistus būtina įtraukti jau planuojant pirkimus ir rengiant technines specifikacijas.
LTG – už tiekėjų atitikties tikrinimo skaitmenizavimą
LTG kompetencijų centras sukūrė įrankį, kuris kelių skirtingų valstybės institucijų šaltinių duomenis apie tiekėjus sujungia į vieną kasdien atnaujinamą platformą.
Anksčiau specialistams tekdavo informaciją tikrinti penkiose–septyniose sistemose. Įdiegus sprendimą, skaičiuojama, per metus sutaupoma daugiau kaip 300 darbo valandų, mažėja administracinė našta ir klaidų rizika.
Telecentras – už tiekėjų skatinimo modelį
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras elektros energijos kaupimo sistemos pirkime pritaikė modelį, kuriuo greitesnio sutarties įgyvendinimo sukuriama finansinė nauda įtraukta į pasiūlymo kainos skaičiavimą.
Taip tiekėjai skatinami sutartį įvykdyti greičiau, o dėl ankstesnio sistemos paleidimo sukuriama finansine nauda galima pasidalyti su tiekėju. Pirkime dalyvavo 12 tiekėjų, o sudarytos sutarties vertė – 1 331 121 euras su PVM.
Kauno miesto savivaldybė – už papildomą tiekėjų atsakomybę
Kauno miesto savivaldybė įvertinta už lapuočių medžių sodinukų ir jų pasodinimo pirkime pritaikytą pasiūlymų vertinimo modelį.
Tiekėjai galėjo savanoriškai pasiūlyti papildomą 3 tūkst. arba 6 tūkst. eurų vertės augalų atsodinimo garantiją. Ji apima augalų praradimą dėl neprigijimo, šalčio, ligų, kenkėjų, vandalizmo, vagystės, mechaninių pažeidimų ir kitų priežasčių.
Taip tiekėjo pasiūlymo vertė susiejama su jo ilgalaike atsakomybe už rezultatą.
Viešųjų pirkimų lyderių apdovanojimai parodo, kad viešasis pirkimas gali būti ne vien procedūra. Vienur jis padeda mažinti vaistų išdavimo klaidų riziką, kitur – panaudoti anksčiau prarandamą energiją, mažinti taršą ar šimtus valandų rankinio darbo pakeisti automatizuotu procesu.
Skirtingi nugalėtojai rodo tą pačią kryptį – viešieji pirkimai tampa priemone ne tik įsigyti, bet ir kurti: inovacijas, tvaresnius sprendimus ir ilgalaikę vertę valstybei.
