Tarybai pritarus, karšto vandens skaitiklių priežiūros mokestis mažėtų nuo 3,16 iki 2,69 Lt (be PVM), arba beveik 15 proc. Tai reiškia, kad už vieną skaitliuką gyventojai kasmet mokėtų maždaug 5 Lt mažiau.
Tam pritarė ir Valstybinė metrologijos tarnyba.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo užsakiusi galimybių studiją, kurią rengė bendrovė „Civitta“. Tyrimas parodė, kad panaikinus ar pakoregavus kai kuriuos mokėjimus, dar atsiranda galimybė sutaupyti, o sutaupytas lėšas skirti namo būklės gerinimui.
Studiją „Komunalinių ir kitų mokesčių už centralizuotai teikiamas paslaugas palankesnio gyventojams apskaičiavimo ir mokėjimų galimybių“ rengę konsultantai analizavo visus 15 daugiabučių pastatų administratorių administruojamus mokėjimus (administravimo, techninės priežiūros, šiukšlių išvežimo), kiekvienam iš jų parengtos rekomendacijos dėl tobulinimo. Studijos tikslas buvo išsiaiškinti, ar komunaliniai mokėjimai nėra per dideli, kokios galimybės dar sutaupyti, kaip patobulinti sistemą.
Studija parodė, kad pastatų administratoriai gali dirbti efektyviau, optimizuoti veiklos kaštus, o kiekvienas standartinis maždaug 50 kv.m butas galėtų sutaupyti iki 12 Lt per mėnesį arba nuo 60 iki 140 Lt per metus.
Priklausomai nuo namo galimybių, standartinio 60 butų, maždaug 2400 kv.m ploto daugiabučio gyventojai galėtų sutaupyti apie 6 600 Lt per metus. Šios lėšos galėtų būti kaupiamos namo remonto darbams. Nes šiandien, nors palyginti su kitais miestais, vilniečiai kaupia daugiau lėšų, tačiau kaupiančiųjų yra tik 10-15 proc.
Galimybių studija parodė, kad Vilniuje mažiausi mokėjimai už komunalines paslaugas lyginant su didžiaisiais šalies miestais ir Baltijos valstybių sostinėmis. Pavyzdžiui, Rygoje gyventojai vidutiniškai moka 100, Taline – 53 Lt per mėnesį, kauniečiai 48, vilniečiai – 44 Lt.
