Sekite 15min Google
Dar kiti, pasak jos, augina kelis vaikus ir kiekvienos klasės ar grupės „nedidelė rinkliava“ šeimai jau tampa reikšminga finansine našta.
Tuomet esą kyla klausimų:
Ar tėvų dauguma gali nustatyti privalomą mokestį visiems? Ar atsisakęs mokėti tėvas tampa skolininku? Ar dėl tėvų sprendimo gali nukentėti vaikas?
Pagrindinė taisyklė
Neformalus klasės ar darželio grupės fondas yra savanoriškas, pabrėžia teisininkė.
„Vien tai, kad dauguma tėvų nubalsavo rinkti po 30, 50 ar 100 eurų, savaime nesukuria piniginės prievolės tiems tėvams, kurie tokiam įsipareigojimui nepritarė.
Tėvų susirinkimas, klasės komitetas ar pokalbių grupė nėra institucija, turinti teisę nustatyti privalomus mokesčius. Dauguma gali nuspręsti, kaip bus naudojamos savanoriškai prisidėjusių tėvų lėšos, tačiau negali vienašališkai paversti nepritarusio tėvo „skolininku“, – aiškino R.Joskaudienė.
Švietimo įstatymas suteikia tėvams teisę dalyvauti mokyklos savivaldoje ir bendruomenės susirinkimuose, tačiau mokyklos savivaldos institucijos veikia tik pagal įstatymuose ir mokyklos nuostatuose apibrėžtą kompetenciją. Teisė svarstyti mokyklos veiklos ar finansavimo klausimus nereiškia teisės nustatyti privačias privalomas įmokas kiekvienai šeimai.
„Bet juk dauguma nubalsavo…“
Balsavimas gali būti tinkamas būdas susitarti:
- kokią ekskursiją pasirinkti;
- kokias dekoracijas pirkti;
- kiek pinigų tam skirs prisidedantys tėvai;
- kas administruos savanoriškai perduotas lėšas;
- kaip bus pateikiama išlaidų ataskaita.
Tačiau balsų dauguma, anot R.Joskaudienės, negali nustatyti civilinės prievolės žmogui, kuris su ja nesutiko.
Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas: asmenys gali laisvai sudaryti sutartis ir nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau kitas asmuo negali būti verčiamas sudaryti sutartį, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus arba kai jis pats yra savanoriškai įsipareigojęs.
Todėl svarbu ne tai, kiek tėvų balsavo „už“, o tai, ar konkretus tėvas aiškiai sutiko mokėti konkrečią sumą konkrečiam tikslui.
Pavyzdys
Klasėje yra 25 mokiniai. Susirinkime dalyvauja 14 tėvų. Iš jų 11 nubalsuoja, kad visi tėvai turi sumokėti po 80 eurų.
Toks sprendimas gali reikšti, kad 11 tėvų sutiko prisidėti prie aptartos iniciatyvos. Tačiau jis savaime neįpareigoja:
- susirinkime nedalyvavusių tėvų;
- balsavusių prieš;
- susilaikiusių;
- neatsakiusių pokalbių grupėje;
- tėvų, kuriems nebuvo aiškiai nurodyta, kam lėšos bus naudojamos.
Ar tylėjimas reiškia sutikimą?
Pokalbių grupėse, pasak teisininkės, kartais taikoma taisyklė:
„Kas iki rytojaus neparašys, kad nesutinka, laikysime, jog sutiko.“
Teisiniu požiūriu tokia formuluotė savaime nėra pakankama.
Civilinio kodekso 6.173 straipsnyje nustatyta, kad tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas pasiūlymo priėmimu. Taigi, pasak jos, vien tai, kad tėvas perskaitė žinutę, neatsakė į apklausą ar neprieštaravo susirinkimo metu, dar nereiškia, kad jis prisiėmė piniginį įsipareigojimą. (Infolex)
Šį bendrąjį principą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-611/2025: sprendžiant, ar buvo sudarytas susitarimas, būtina nustatyti valios išraišką, o tylėjimas ar neveikimas savaime nėra pakankamas sutikimas. Nors byla buvo susijusi ne su klasės fondu, o su draudimo teisiniais santykiais, joje pateiktas bendrasis sutarčių sudarymo išaiškinimas aktualus ir vertinant neformalius tėvų susitarimus. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas)
Kada pareiga sumokėti vis dėlto gali atsirasti?
Savanoriškumas nereiškia, kad tėvas visais atvejais gali atsisakyti jau prisiimto konkretaus įsipareigojimo.
„Pavyzdžiui, tėvas parašo:
„Sutinku užsakyti vaikui 35 eurus kainuojantį klasės albumą.“
Albumas pagal jo užsakymą pagaminamas. Tokiu atveju kalbama jau ne apie abstraktų klasės fondą, o apie konkretų užsakymą, dėl kurio tėvas aiškiai išreiškė valią.
Panašiai gali būti ir tada, kai tėvas:
- aiškiai patvirtina dalyvavimą mokamoje ekskursijoje;
- žinodamas kainą užsako vaikui bilietą ar transportą;
- sutinka prisidėti prie konkretaus bendro pirkinio;
- prisijungia prie oficialiai įsteigtos tėvų asociacijos ir sutinka su jos įstatuose numatytu nario mokesčiu;
- pasirašo sutartį su nevalstybine mokykla ar mokamų paslaugų teikėju“, – teigė R.Joskaudienė.
Teisininkės teigimu, jeigu kiti asmenys, pasitikėdami aiškiu tėvo sutikimu, jau patyrė išlaidų, vien vėliau pasakytas sakinys „fondai juk savanoriški“ nebūtinai panaikins konkretų įsipareigojimą.
Tačiau, pasak jos, turi būti įrodyta, su kuo tiksliai tėvas sutiko: kokia suma, kokia paskirtis, kokia paslauga ar prekė ir kokios atsiskaitymo sąlygos.
Nemokamas mokymas nereiškia, kad tėvams niekada nieko nereikia pirkti
Šioje diskusijoje dažnai susiduria dvi kraštutinės pozicijos:
„Mokslas nemokamas, todėl tėvai apskritai neprivalo nieko pirkti.“
arba:
„Vaikas mokosi, todėl tėvai privalo sumokėti viską, ką nusprendė klasė.“
Abi pozicijos, anot teisininkės, yra pernelyg supaprastintos.
Švietimo įstatymo 70 straipsnyje nustatyta, kad valstybinėse ir savivaldybių mokyklose mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas yra nemokamas. Mokiniai taip pat turi teisę nemokamai naudotis vadovėliais ir teisės aktuose apibrėžtais mokymo ištekliais.
„Tačiau tėvai turi aprūpinti vaiką individualiomis mokymosi priemonėmis – pavyzdžiui, pratybomis, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvu ar kitais individualiai naudojamais reikmenimis. Tai vis dėlto nėra tas pats, kas pareiga pervesti neapibrėžtą sumą į neformalų klasės fondą“, – nurodė R.Joskaudienė.
Pavyzdžiui:
Mokytoja pateikia sąrašą, kad kiekvienam mokiniui reikalingas konkretus pratybų sąsiuvinis.
Tėvai gali susitarti visus sąsiuvinius užsakyti kartu, nes taip pigiau. Tačiau tėvas gali pasakyti:
„Pratybas vaikui nupirksiu pati.“
„Tokiu atveju pareiga aprūpinti vaiką reikalinga priemone gali išlikti, tačiau nėra pagrindo reikalauti, kad tėvas būtinai pervestų pinigus į bendrą sąskaitą“, – teigė R.Joskaudienė.
Keturi mokėjimai, kurių negalima supainioti
1. Oficialus mokestis už darželį
Savivaldybės gali nustatyti oficialų mokestį už vaiko išlaikymą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, maitinimą ar tam tikras paslaugas. Tokio mokesčio dydį ir lengvatas nustato savivaldybė arba kitas įstaigos savininkas, o ne grupės tėvų komitetas. (Infolex)
2. Individualios vaiko mokymosi priemonės
Tėvams gali tekti nupirkti vaikui individualiai naudojamas priemones. Tačiau tėvai turi teisę žinoti, kodėl konkreti priemonė reikalinga ir ar ją galima įsigyti savarankiškai.
3. Papildoma pasirinkta paslauga
Pailgintos dienos grupė, būrelis, stovykla, neprivaloma ekskursija ar kita papildoma paslauga gali būti mokama. Kai tokią paslaugą organizuoja mokykla, mokėjimo dydį turi nustatyti kompetentinga įstaigos savininko teises įgyvendinanti institucija arba savininkas, o tėvams turi būti aiškiai nurodytos paslaugos sąlygos.
4. Neformalus klasės ar grupės fondas
Lėšos dekoracijoms, dovanoms, vaišėms, šventėms, papildomoms pramogoms ar bendru tėvų sprendimu perkamiems daiktams paprastai yra savanoriškos.
Vien pavadinimas „klasės fondas“ nesuteikia tokiam dariniui juridinio statuso ir nepaverčia įmokos oficialiu mokesčiu.
Ką apie tokias išlaidas sako teismų praktika?
Tiesioginės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje būtų pripažinta, kad tėvų balsų dauguma gali nustatyti visiems privalomą klasės fondą, viešai skelbiamoje jurisprudencijoje nėra nustatyta.
Tačiau mokyklinės rinkliavos kartais minimos bylose dėl vaiko išlaikymo dydžio. Šios bylos svarbios tuo, kad parodo: teismai vertina ne abstraktų užrašą „klasės fondas“, o konkrečias, įrodytas ir protingas vaiko išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1342-567/2019 vertino motinos nurodytas vaiko mokyklines išlaidas. Teismas atsižvelgė į įrodytas kasmetines mokyklos rinkliavas, tačiau nepripažino pagrįstomis planuotos 50 eurų rinkliavos mokytojos jubiliejui, nes tai buvo vienkartinė, dar galutinai neapibrėžta išlaida.
„Svarbu suprasti, ko šis sprendimas nepasakė. Teismas nenusprendė, kad klasės fondas yra privalomas kiekvienam tėvui. Jis tik vertino, kurios faktiškai patiriamos ir įrodytos išlaidos gali būti įskaičiuojamos nustatant bendrą vaiko išlaikymo poreikį“, – aiškino R.Joskaudienė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-395-1168/2025 taip pat vertino banko pavedimais ir kitais duomenimis pagrįstas išlaidas klasės fondui, ugdymui bei išvykoms. Teismui buvo svarbūs realūs mokėjimai, jų periodiškumas, paskirtis ir pagrįstumas. Tai dar kartą patvirtina, kad vien abstraktus tėvų pageidavimas rinkti pinigus neįrodo nei konkretaus vaiko poreikio, nei kiekvieno tėvo skolos.
„Taigi teismų praktikos išvada nėra „klasės fondai privalomi“. Išvada yra kita:
Vaiko išlaidos turi būti konkrečios, realios, protingos ir įrodytos. O civilinis įsipareigojimas turi būti prisiimtas aiškia asmens valia“, – pabrėžė teisininkė.
Ar galima reikalauti, kad tėvas paaiškintų, kodėl nemoka?
Pasak R.Joskaudienės, tėvas neprivalo viešai pasakoti apie savo pajamas, paskolas, išlaikomus šeimos narius ar įrodinėti, kad „tikrai neišgali“.
„Savanoriškumas reiškia teisę pasirinkti. Tėvas gali atsisakyti prisidėti todėl, kad:
- neturi finansinių galimybių;
- nesutinka su biudžetu;
- nenori finansuoti dovanų;
- pageidauja priemones nupirkti pats;
- negauna aiškios išlaidų ataskaitos;
- nenori pervesti pinigų į kito tėvo asmeninę sąskaitą;
- mano, kad konkrečią priemonę turi finansuoti ugdymo įstaiga;
- nori dėl kiekvieno pirkinio spręsti atskirai.
Teisė atsisakyti, anot R.Joskaudienės, nepriklauso nuo to, ar šeima galėtų sumokėti. Net ir finansiškai pasiturintis tėvas gali nepritarti neskaidriai ar neproporcingai rinkliavai.
Ar nemokėjusį tėvą galima vadinti skolininku?
Pasak teisininkės, jeigu tėvas nebuvo aiškiai prisiėmęs konkretaus įsipareigojimo, jo nesumokėta savanoriška įmoka nėra skola.
Todėl netinkamos tokios formuluotės:
„Jūsų skola klasės fondui – 60 eurų.“
„Likę trys skolininkai turi atsiskaityti iki penktadienio.“
„Kas nesumokės, tam kitais metais fondas didės.“
Neformalus tėvų komitetas neturi teisės savo nuožiūra skirti baudų, skaičiuoti delspinigių ar taikyti sankcijų.
Kitaip, pasak teisininkės, būtų tik tuo atveju, jeigu būtų įrodytas konkretus tėvo užsakymas arba aiškus susitarimas, kuriuo jis prisiėmė mokėjimo pareigą.
Vaikas negali nukentėti dėl tėvų sprendimo
Net ir kilus tėvų nesutarimui dėl pinigų, vaikas negali būti naudojamas kaip priemonė įmokai išreikalauti.
Pasak teisininkės, negalima:
- vaikų akivaizdoje klausti, kas dar neatnešė pinigų;
- liepti vaikui perduoti tėvams raginimus sumokėti;
- viešai skelbti „nesumokėjusių šeimų“ sąrašų;
- neleisti vaikui dalyvauti privalomame ugdymo procese;
- bloginti jo vertinimo ar elgesio įrašų;
- atimti mokyklos privalomai suteikiamas mokymo priemones;
- gėdinti vaiką dėl jo šeimos finansinės padėties;
- formuoti kitų vaikų ar tėvų požiūrį, kad jis „neprisideda prie klasės“.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinti geriausių vaiko interesų, nediskriminavimo, jo garbės ir orumo, privataus gyvenimo bei apsaugos nuo neigiamo ženklinimo principai. Suaugusiųjų finansiniai nesutarimai negali būti perkeliami vaikui.
„Pavyzdys
Klasė už savanoriškas lėšas užsako visiems norintiems vardinius marškinėlius.
Jeigu tėvas marškinėlių neužsakė ir už juos nemokėjo, jis paprastai negali reikalauti, kad prekė būtų nupirkta kitų šeimų lėšomis.
Tačiau mokykla ir tėvai privalo situaciją organizuoti taip, kad vaikas nebūtų viešai pažemintas, išskirtas ar verčiamas aiškintis, kodėl marškinėlių neturi“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Pasak jos, visai kita situacija būtų tada, jeigu už „klasės fondo“ lėšas būtų perkamos visiems mokiniams privalomai reikalingos mokymo priemonės, o nemokėjusiam vaikui būtų atsisakoma jas duoti. Tuomet reikėtų vertinti, ar mokykla nevengia jai tenkančios pareigos aprūpinti ugdymo procesą ir ar nėra pažeidžiamos vaiko teisės.
Ar galima skelbti, kas sumokėjo ir kas – ne?
Kai mokėjusių ar nemokėjusių tėvų sąrašą sudaro ir platina mokykla, darželis, mokytojas ar kitas įstaigos darbuotojas, informacija apie konkretaus asmens mokėjimą yra asmens duomuo.
„Tokiam duomenų tvarkymui turi būti teisėtas pagrindas, aiškus tikslas, būtinybė ir proporcingumas. Viešas tėvų gėdinimas dėl savanoriško mokėjimo vargu ar galėtų būti laikomas būtinu ugdymo proceso organizavimui. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas reikalauja asmens duomenis tvarkyti teisėtai, sąžiningai, skaidriai ir tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečiam tikslui.
Kai informaciją uždaroje grupėje platina kitas tėvas, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymas priklausys nuo konkrečių aplinkybių ir bendravimo apimties. Tačiau net ir tada viešas „skolininkų“ gėdinimas nėra tinkamas būdas spręsti tėvų tarpusavio klausimus“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pinigai renkami į vieno iš tėvų asmeninę sąskaitą. Ar tai teisėta?
Vien tai, kad savanoriškos lėšos pervedamos į vieno iš tėvų sąskaitą, savaime dar nereiškia pažeidimo.
Tačiau toks modelis kelia rizikų:
- pinigai susimaišo su asmeninėmis sąskaitos turėtojo lėšomis;
- neaišku, kam teisiškai priklauso nepanaudotas likutis;
- sunkiau patikrinti, ar lėšos panaudotos sutartai paskirčiai;
- gali kilti ginčų, kai vaikas pakeičia mokyklą;
- nėra aiškios čekių ir sąskaitų saugojimo tvarkos;
- sąskaitos turėtojui tenka didelė atsakomybė atsiskaityti kitiems.
Jeigu tėvai vis dėlto renkasi tokį būdą, turėtų būti iš anksto raštu susitarta:
1. kokiam tikslui renkamos lėšos;
2. kokia įmoka siūloma;
3. kad dalyvavimas yra savanoriškas;
4. kas gali tvirtinti išlaidas;
5. kaip ir kada pateikiama ataskaita;
6. kaip tvarkomi čekiai ir sąskaitos;
7. kas daroma su nepanaudotu likučiu;
8. ar tėvas gali prisidėti tik prie konkrečių išlaidų.
„Skaidresnis būdas paremti pačią mokyklą ar darželį – naudoti oficialią įstaigos ar teisėtai veikiančios paramos gavėjos sąskaitą, aiškiai nurodant paramos paskirtį ir užtikrinant jos apskaitą. Labdaros ir paramos įstatymas nustato subjektus, galinčius turėti paramos gavėjo statusą ir gauti paramą teisės aktų nustatyta tvarka. (Infolex)“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kokia atsakomybė gali kilti?
Tėvui, kuris atsisakė mokėti
Vien už atsisakymą mokėti savanorišką įmoką nei administracinė, nei civilinė atsakomybė nekyla.
Atsakomybės klausimas galėtų būti keliamas tik tada, jeigu būtų įrodytas konkretus paties tėvo prisiimtas ir neįvykdytas įsipareigojimas.
Tėvui, administruojančiam pinigus
Lėšas surinkęs asmuo turi jas naudoti pagal susitarimą ir gebėti atsiskaityti prisidėjusiems tėvams.
Jeigu lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį, negrąžinamas likutis ar atsisakoma pateikti informaciją, gali kilti civilinis ginčas dėl pinigų grąžinimo ar nuostolių atlyginimo.
Tik esant konkretiems duomenims apie galimą apgaulę, pasisavinimą ar kitą nusikalstamą veiką būtų pagrindas kreiptis į teisėsaugą. Vien netvarkinga apskaita savaime dar neleidžia žmogaus kaltinti nusikaltimu.
Mokyklai, darželiui ar darbuotojui
Jeigu savanoriškas fondas pristatomas kaip privalomas oficialus mokestis, spaudimas daromas per vaiką, viešinami nemokėję asmenys ar dėl nemokėjimo ribojamos vaiko teisės, gali būti keliamas įstaigos ir jos darbuotojų veiksmų teisėtumo klausimas.
Kaip tėvui atsisakyti?
Pasak R.Joskaudienės, galima parašyti ramiai, aiškiai ir be ilgų pasiteisinimų:
„Gerbiu bendrą tėvų iniciatyvą, tačiau neprisiimu periodinio įsipareigojimo mokėti į klasės ar grupės fondą. Dėl kiekvienos konkrečios prekės, paslaugos ar neprivalomos veiklos spręsiu atskirai, gavusi informaciją apie jos paskirtį, kainą ir atsiskaitymo tvarką. Prašau šio sprendimo nelaikyti skola ir užtikrinti, kad jis nesukeltų jokių neigiamų pasekmių vaikui“, – nurodė teisininkė.
Pasak jos, jeigu mokėjimas pateikiamas kaip privalomas, galima papildyti:
Jeigu nurodytas mokėjimas laikomas privalomu, prašau pateikti konkretų teisės aktą, savivaldybės ar kitos įstaigos savininko sprendimą arba mano sudarytos sutarties nuostatą, kuria nustatytas šis mokestis, jo dydis ir mokėjimo tvarka.
Kur kreiptis, jeigu spaudimas nesiliauja?
Pirmiausia rekomenduojama kreiptis raštu į mokyklos ar darželio vadovą ir paprašyti:
- paaiškinti, ar mokėjimas yra oficialus įstaigos mokestis;
- nurodyti jo teisinį pagrindą;
- atskirti įstaigos reikalavimus nuo privačios tėvų iniciatyvos;
- užtikrinti, kad vaikas nebūtų gėdinamas ar išskiriamas;
- nutraukti mokėjusių ar nemokėjusių asmenų duomenų viešinimą.
Jeigu problema neišsprendžiama, pagal situaciją galima kreiptis:
- į savivaldybės administracijos švietimo padalinį ar kitą įstaigos savininko teises įgyvendinančią instituciją;
- į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, jeigu dėl rinkliavos nukenčia vaikas;
- į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą;
- į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, jeigu mokykla ar jos darbuotojai neteisėtai viešina asmens duomenis;
Svarbiausia, ką turėtų prisiminti tėvai ir mokyklos
„Tėvų iniciatyvos nėra blogis. Savanoriškai susitarę tėvai gali nupirkti papildomų priemonių, organizuoti šventes, ekskursijas ar kurti vaikams jaukesnę aplinką.
Tačiau bendruomeniškumas negali būti matuojamas tuo, kiek eurų pervedė šeima.
Dauguma gali nuspręsti, kaip bus naudojamos prisidedančių tėvų lėšos. Ji negali nuspręsti, kad nepritaręs tėvas tapo skolininku.
Savanoriška įmoka, išgaunama spaudimu, viešinimu ar grasinimu vaikui sukelti neigiamas pasekmes, nebėra tikras savanoriškas pasirinkimas.
O vaiko teisė mokytis, būti gerbiamam ir jaustis visaverčiu klasės ar grupės nariu negali priklausyti nuo to, ar jo tėvai pervedė pinigus į neformalų fondą“, – apiendrino R.Joskaudienė.