Anot Ch.Heusgeno, Lietuva su jos viso labo tik apie 35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančia valstybės skola yra sektinas pavyzdys kai kurioms Pietų Europos šalims su jų 130-140 proc. BVP dydžio valstybės skola, kokiu būdu ištikusios krizės akivaizdoje turėtų būti keičiamas šalies ekonominio elgesio modelis.
Jo teigimu, Lietuvos pavyzdys rodo, kad biudžetinė disciplina už euro zonos ribų yra didesnė nei disciplina šios zonos viduje, todėl Vokietija itin aukštai vertina Lietuvos prisijungimą prie naujojo fiskalinio stabilumo mechanizmo. Ch.Heusgenas paragino Lietuvą ir toliau tęsti atsakingą finansų ir biudžeto politiką pažymėdamas, jog tokia politika Lietuvai sukuria geras galimybes „greičiau anksčiau nei vėliau“ tapti visateise euro zonos nare.
