„Įsigyti kokios nors bendrovės akcijų valstybė galėtų tik labai svarbiais atvejais ir tik ribotam laikui“, – pažymėjo P.Altmaieris per antradienį Berlyne surengtą spaudos konferenciją, kurioje jis pristatė „Nacionalinę pramonės strategiją 2030“.
„Planuojame sukurti nacionalinį investavimo mechanizmą“, kurį taikydami įdiegsime šią sistemą, pridūrė ministras ir pažadėjo, jog sprendimai, kada valstybė turėtų įsikišti, bus priimami vadovaujantis aiškiomis taisyklėmis, o ne „užgaidomis“.
Šis P.Altmaierio projektas smarkiai skiriasi nuo tradicinio Vokietijos ekonominio mąstymo, pagal kurį valstybė turi minimaliai kištis į rinkų veikimą.
Tačiau nuo 2016 metų, kai Kinijos „Midea“ perėmė Bavarijos pramoninių robotų gamintoją „Kuka“, politikai ne kartą reiškė nerimą dėl Vokietijos gerovei gyvybiškai svarbių įmonių pardavimo, ypač tais atvejais, kai pirkėjai buvo susiję su Pekinu.
Gruodžio mėnesį Berlynas sugriežtino perėmimo taisykles, taikomas „ypatingos svarbos infrastruktūros“ sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, gynybos ir telekomunikacijų, ir sumažino slenkstį, nuo kurio vyriausybė gali peržiūrėti ir galbūt uždrausti užsienio investuotojams perimti Vokietijos bendrovių akcijų paketus.
Visgi naujoji apsaugos priemonė bus dar labiau išplėsta ir apims vadinamąsias platformų bendroves, dirbančias, pavyzdžiui, su dirbtiniu intelektu, kuris yra labai svarbus kuriant autonominio vairavimo technologijas, kurios, kaip tikimasi, sustiprins galingą šalies automobilių pramonę.
Pasak P.Altmaierio, ant kortos pastatyta „milijonų žmonių gerovė“, todėl reikia rinktis – ar pirmauti kuriant naujas technologijas, ar tapti „kieno nors kito darbastalio priedu“.
Vokietijos pramonei pavyko išvengti tokio darbo vietų mažėjimo, kokį patyrė panašūs Europos ūkiai, kaip antai Prancūzija ar Didžioji Britanija.
Eurostato duomenimis, 2016 metais Vokietijoje pramonės sektoriuje dirbo apie 18,6 proc. šalies gyventojų, Prancūzijoje – 10,5 proc., o Jungtinėje Karalystėje – tik 9 procentai.
