Liepą Vokietija užsienyje pardavė prekių už maždaug 115,2 mlrd. eurų – tai reiškia 0,7 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau ir 3,8 procento daugiau nei tokiu pat laikotarpiu prieš metus, pranešė federalinė statistikos institucija „Destatis“, atsižvelgdama į pagal sezoniškumą pakoreguotus duomenis.
Agentūros „Factset“ apklausti analitikai prognozavo 0,8 proc. eksporto kritimą per mėnesį.
Importas, palyginti su birželiu, susitraukė 1,5 proc. ir sudarė 93,7 mlrd. eurų.
Vokietijos prekybos perteklius siekė 21,4 mlrd. eurų, nors birželį jis buvo 18,1 mlrd. eurų.
Susitraukė Vokietijos prekyba ir su euro zonos šalimis, ir su visa Europos Sąjunga. Tuo tarpu eksportas į ne ES šalis ūgtelėjo 9,8 procento.
Po daugelį metų trukusio milžiniško prekybos pertekliaus, Vokietijos į eksportą orientuota ekonomika tapo tarptautinių organizacijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), taip pat JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos objektu.
Tai, kas buvo pranašumu pasaulinio augimo metu, tapo Achilo kulnu augimui ėmė smukti, įsibėgėjus D.Trumpo prekybos karui su Kinija, silpnėjant besivystančioms rinkoms ir iškilus grėsmei, kad „Brexit“ gali įvykti be susitarimo – visa tai pakenkė verslo pasitikėjimui ir aktyvumui Vokietijoje.
Po to, kai Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį susitraukė, daugelis ekonomistų pranašauja „techninę“ recesiją, kurį įvyksta, kai augimo norma būna neigiama du iš eilės ketvirčius.
