Šis teismo sprendimas iš esmės atrišo Vokietijai rankas užbaigti ratifikavimo procesą.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris turėjo pasirašyti įstatymo projektą dėl ES atsigavimo fondo, kad užbaigtų oficialų ratifikavimo procesą Vokietijoje po to, kai kovo pabaigoje parlamento aukštesnieji ir žemesnieji rūmai jį patvirtino.
Visgi penki asmenys pateikė skundą, priversdami teismą sustabdyti ratifikavimo procesą, kol skundas bus išnagrinėtas.
Teismas atmetė prašymą nedelsiant sustabdyti ratifikavimo procesą, sakydamas, kad „tyrimo metu nebuvo nustatyta didelė <...> Pagrindinio įstatymo pažeidimo tikimybė“.
Teismo teigimu, jis toliau vertins pagrindinius ginčo argumentus.
Visgi, atsižvelgiant į labai mažą bylos sėkmės tikimybę, potenciali žala, padaryta sustabdžius ratifikavimo procesą, būtų kur kas reikšmingesnė, nei leidžiant jį tęsti.
ES ekonomikos atkūrimo fondo idėją praeitais metais pateikė Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o gruodį jam pritarė visos 27 ES šalys, priimdamos 1,8 trln. eurų daugiametį ES biudžetą iki 2027 metų.
Pastangos užtikrinti paskolų ir subsidijų smarkiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms ES šalims, tokioms kaip Italija, susilpnino ilgai gyvavusį stereotipą, kad Vokietija, priskiriama prie Bendrijos „taupiųjų šalių“ grupės, griežtai nesutiks prisiimti atsakomybės už kitų narių skolas.
Visgi COVID-19 pandemija nepagailėjo nė vienos valstybės, todėl didžiausia Europos ekonomika buvo priversta nusileisti keliems savo principams, kad išvengtų gilios recesijos.
Ji taip pat sustabdė Konstitucijoje įtvirtintą taisyklę 20220–2021 metų laikotarpiui, draudžiančią vyriausybei prisiimti naujų skolų.
